Vincent van Gogh

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vincentas van Gogas
ol. Vincent van Gogh
VanGogh 1887 Selbstbildnis.jpg
Autoportretas
Gimė: 1853 m. kovo 30 d.
Grot Zunderte, Nyderlandai
Mirė: 1890 m. liepos 29 d. (37 metai)
Prancūzija
Tautybė: Olandas
Tėvas: Teodoras van Gogas
Motina: Ana Kornelija Karbentus
Veikla: tapytojas, grafikas
Commons-logo.svg Vikiteka: Vincent van GoghVikiteka

Vincentas van Gogas (Vincent van Gogh, 1853 m. kovo 30 d. Grot Zunderte, Nyderlandai – 1890 m. liepos 29 d. Prancūzijoje) – olandų tapytojas, postimpresionistas, grafikas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vincentas van Gogas gimė pastoriaus Teodoro van Gogo ir Anos Kornelijos Karbentus šeimoje 1853 m. kovo 30 d. Grot Zunderte. Jis nebuvo pirmuoju vaiku − prieš metus motina buvo pagimdžiusi negyvą kūdikį tuo pačiu vardu − Vincentas. 1862 m. rasti pirmieji Vincento piešiniai. 1865 m. van Gogas įstoja į provilnio vadovaujamą mokyklą Zavenberge. Mokslai šiame pensione Vincento nesudomino, todėl paskatintas savo dėdės Cento 1869 m. įstoja tarnautoju Magoje. 18691876 m. jis buvo dailės kūrinių parduotuvių tarnautojas Hagoje, Londone, Paryžiuje. 1873 m. įstoja tarnautoju į Gupilio firmos filialą Briuselyje. Gegužės mėnesį Vincentas pakeliamas tarnyboje ir išvyksta į Londoną. Vėliau Vincentas grįžta į Nyderlandus. Liepos viduryje vėl išvyksta į Londoną su savo seserimi Ana. Spalio mėnesį van Gogas siunčiamas į Paryžių. Gruodžio mėnesį grįžta į Londoną. 1875 m. Vincentas Londone tampa apsileidusiu tarnautoju, o jau gegužės mėnesį perkeliamas į Paryžių.

1877 m. Vincentas studijavo teologiją Amsterdame. 1878 m. rugpjūtį jis persikėlė mokytis į naujai įsteigtą misionierių mokyklą Lekene prie Briuselio.[1] Po trijų mėnesių jis buvo išsiųstas bandomajam laikotarpiui pamokslauti į Borinažo kalnakasybos rajoną Belgijos pietuose. Vincentas van Gogas iš arti matė angliakasių skurdą, buvo giliai paveiktas ir siekė dalintis jų vargu. Jis atsisakė gyvenimo kepėjo namuose ir persikraustė į lūšnelę, atidavė bendruomenei, ką turėjo vertingo, nebevalė veido nuo dulkių. Vietiniai tačiau jį laikė keistuoliu ar „šventuoju kvailiu“. 1879 m. liepa vadovybė nušalino jį iš šių pareigų, Vincentas persikraustė į kitą kaimą, kur toliau pamokslavo, tačiau tuo pat metu vėl susidomėjo piešimu. Jis paprašė buvusio vadovo Gupilio firmoje atsiųsti piešimo reikmenų ir vadovėlių. V. van Gogas praktikavosi piešdamas vietos valstiečius ir angliakasius.[2] Tikriausiai tuo metu jam kilo idėja, kad kurdamas meną jis gali tarnauti žmonėms ne prasčiau nei pamokslaudamas.

Pasiryžęs tapti dailininku V. van Gogas 1880 m. spalį persikėlė į Briuselį, kur nesėkmingai bandė įstoti į vietos dailės mokyklą.[3] Tuo metu jis neturėjo pragyvenimo šaltinių ir jį pradėjo remti Teo van Gogas, kuris tuo metu buvo pasirinkęs meno dilerio verslą. Pasibaigus pinigams 1881 m. balandį Vincentas grįžo į tėvų namus Eteno kaime (Gerderlando rytuose). Jis kantriai mokėsi piešti, dirbo naktimis. 1881 m. vasarą pas tėvus lankėsi Vincento puseserė, našlė Kornelija (Kė) Vos-Striker, kurią Vincentas įsimylėjo. Puseserė atmetė jo meilinimąsi, tačiau Vincentas jos nepaliko ramybėje. Šie santykiai kėlė įtampą šeimoje ir 1881 m. pabaigoje Vincentas išvyko į Hagą.[4] 1882 m. kovą Hagoje Vincentas pradėjo gyventi su nėščia prostitute Klasina (Sin) Hornik, net planavo ją vesti. Jis sukūrė apie 60 Sin piešinių ir akvarelių.[5] Jo mokytoju Hagoje buvo pripažintas vietos dailininkas ir tolimas giminaitis Antonas Mauvė. 1883 m. Vincentas po kelių vienatvės mėnesių Drentėje grįžo pas tėvus, kurie tuo metu buvo persikėlę į Nuneno miestelį pietų Nyderlanduose.[6] 18851886 m. mokėsi Antverpeno dailės akademijoje.

Vėliau, jau 18861888 m., Vincentas van Gogas apsigyveno Paryžiuje, kur susipažino su P. Gogenu, H. de Tulūzu-Lotreku, P. Signaku. Čia tapė šviesaus kolorito miesto vaizdų, peizažų, portretų. Šiuose darbuose žymi impresionistų, P. Sezano kūrybos, japoniškų medžio raižinių įtaka.

Pagrindinę meninės išraiškos priemonę – šviesias, nepaprastai ryškias spalvas – atrado tik 1888 m., persikėlęs gyventi į nedidelį pietų Prancūzijos miestelį Arlį, kur prasidėjo brandžiausias Vincento van Gogo kūrybos periodas. Tai buvo brandžiausias, tačiau neilgas aukščiausio kūrybinio pakilimo laikotarpis. Tame pačiame Arlyje, apimtas depresijos, 1888 m. Vincentas van Gogas nusipjovė savo kairę ausį. Nustačius sunkią psichikos ligą, prasidėjo gydymasis ligoninėse, savaitėmis besitęsiantys ligos priepuoliai, bet šviesiomis minutėmis, kai liga leisdavo, dailininkas kūrė geriausias savo drobes – peizažus, portretus, paveikslus, vaizduojančius paprastus daiktus. Iki pat savo mirties, 1890 m., tapytojas buvo gydomas Saint-Remy, kur kopijavo Rembranto, E. Delacroix, H.-V. Daumier raižinius. Dailininko mirties priežastis – savižudybė.

Kūrybos bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstyvajai Vincento van Gogo kūrybai būdingi vargingų žmonių gyvenimo vaizdai (pvz., paveikslai „Valstietės portretas“ arba „Bulvių valgytojai“). Nutapė nemažai peizažų, natiurmortų. Šie Vincento van Gogo paveikslai realistiniai, tamsaus kolorito. Tam įtaką padarė J.-F. Millet, J. H. Mariso, A. Mauve.

Vincentas van Gogas, pastele piešė Henri de Toulouse-Lautrec

Svarbus Vincento van Gogo kūrybos šaltinis – gamta. Jo kūrybos tikslas – spalvomis ir išraiškingais potėpiais perteikti daiktų ir reiškinių esmę, įamžinti ne tai, kas atsitinka, o tai, kas tipiška. Spalvomis jis piešia ir modeliuoja formas, kuria ritmą, apibrėžia proporcijas ir erdvinius santykius. Kartasi dideli spalviniai plotai apvedami gyvu, neramiu kontūru. Vėlyvuosiuose dailininko darbuose gamtos grožis įgauna tam tikro grėsmingumo, liūdesio, nors koloritas išlieka skambus. Atsiranda ekspresyvi formų deformacija, stiprinanti dramatizmo nuotaiką. Kūrybai būdinga spalvos ir piešinio sintezė, ekspresyviai iškreiptos formos, vyrauja raudona, violetinė, sodri geltona spalvos – jos turi simbolinę prasmę, išreiškia vidinį nerimą (pvz., „Žvaigždėta naktis“, „Gydytojo Gachet portretas“, „Kviečių laukas su varnais“). Garsieji jo darbai, vaizduojantys kėdę, porą batų, javų lauką ir varnas, rodo, kad kasdieniški, žinomi ir įprasti daiktai gali būti „pakelti“ iki simbolių ir vidinės įtampos, emocijos veikiama forma gali pasidaryti iškalbinga. Ta linkme vėliau pasuko ekspresionistai. Vincentas van Gogas sukūrė apie 800 drobių, bet tik vieną iš jų – „Raudonieji Arlio vynuogynai“ – pardavė būdamas gyvas.

Žymesni darbai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Arlio vynuogynai (1888 m.)
  • Saulėgrąžos (18881889 m.)
  • Autoportretas su aprišta ausimi (1889 m.)

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bodden, Valerie. Vincent Van Gogh. The Creative Company, 2008, p. 16
  2. Bodden, Valerie. Vincent Van Gogh. The Creative Company, 2008, p. 17
  3. Bodden, Valerie. Vincent Van Gogh. The Creative Company, 2008, p. 17
  4. Bodden, Valerie. Vincent Van Gogh. The Creative Company, 2008, p. 17
  5. Bodden, Valerie. Vincent Van Gogh. The Creative Company, 2008, p. 20
  6. Bodden, Valerie. Vincent Van Gogh. The Creative Company, 2008, p. 20

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija
  • Meno istorijos ir dailės pažinimo pagrindai, Janina Celiešienė

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]