Kaltės jausmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kaltės jausmasemocija, kylanti dėl suvokimo, kad asmens elgesys pažeidžia svarbias socialines arba dorovės normas.[1][2]

Ilgą laiką daugelis psichologų nedarė skirties tarp kaltės ir gėdos jausmų. Daugelyje psichologinės literatūros tekstų kaltės jausmas ir gėda naudojami kaip sinonimai, kurie nurodo socialiai nepriimtiną elgesį (agresiją, seksualinius impulsus ir kt.). Neretai pastarieji jausmai priskiriami ir problematiškiems psichologiniams požymiams. Tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad tai yra skirtingi emociniai patyrimai. Teigiama, jog kaltės jausmas sukelia tam tikro asmens atlikto nepageidaujamo elgesio apmąstymus, kai tuo tarpu gėda priverčia jaustis blogai save patį. Kaltės jausmas sukelia situacinę įtampą, sąžinės graužaties ir apgailestavimo dėl savo elgesio jausmą. Gėda priverčia gūžtis, sukelia norą pasitraukti iš gėdingos situacijos. Kaltės jausmas skatina skriaudos atlygininimą, klaidos pripažinimą, atsiprašymą, gėda – norą pasislėpti, atkeršyti ir išsigynimą.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kaltės jausmas. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
  2. Kaltės jausmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-22.
  3. Encyclopedia of psychology. Kazdin, Alan E. Washington, D.C.: American Psychological Association. 2000. ISBN 1-55798-650-9. OCLC 42692282.