Atipinė depresija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Atipinė depresija – depresijos tipas, kuriam būdingas nuotaikos pagerėjimas ryšium su pozityviais įvykiais.[1]

Tai, jog ši depresijos forma įvardijama atipine, nereiškia, kad ji yra reta ar neįprasta.[1] Asmenys, sergantys atipine depresija, gali susidurti su sunkumais kasdienėje veikloje, kai kada jiems gali atrodyti, kad gyventi neverta.[1]

Gydant atipinę depresiją, gali būti pasitelkiami medikamentai, psichoterapija, keičiamas gyvenimo būdas.[1]

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami tokie pagrindiniai atipinės depresijos požymiai ir simptomai:[1]

  • depresija kuriam laikui nuslopsta dėl kokių nors pozityvių įvykių, išgirdus geras naujienas;
  • padidėjęs apetitas, augantis svoris;
  • pernelyg daug miegama, tačiau dienos metu vis vien jaučiamas mieguistumas;
  • sunkumo pojūtis rankose ar kojose, trunkantis valandą ar daugiau per dieną;
  • jautrumas kritikai, atstūmimui, turintis įtakos asmeniniams santykiams, socialiniam gyvenimui, darbui.

Simptomų sunkumas įvairuoja, kai kuriuos žmones kamuoja savižudiškos mintys, jie negali atlikti elementarių kasdienių darbų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Atypical depression. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 2021-11-16.