Debalcevė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Debalcevė
ukr. Дебальцеве
   Gerb-gor-debalcevo.gif      Flag of Debalcevo.svg   
Вокзал станції Дебальцеве.jpg
Stotis

Debalcevė
48°20′28″N 38°25′40″E / 48.34111°N 38.42778°E / 48.34111; 38.42778 (Debalcevė)Koordinatės: 48°20′28″N 38°25′40″E / 48.34111°N 38.42778°E / 48.34111; 38.42778 (Debalcevė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Donecko sritis Donecko sritis
Įkūrimo data: 1878 m.
Meras: Vladimiras Procenka
Gyventojų (2014): 25 525
Plotas: 24,2 km²
Tankumas (2014): 1 055 žm./km²
Altitudė: 308 m
Pašto kodas: 84700-84790
Tel. kodas: +380 6249
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: DebalcevėVikiteka

Debalcevė (ukr. Дебальцеве, rus. Дебальцево) – Donecko srities miestas Ukrainoje. Įsikūręs srities rytuose, paribyje su Luhansko sritimi. Yra srities pavaldumo miestas, stambus šalies geležinkelio transporto mazgas. Atstumas automobilių keliais iki Donecko – 74 km, iki Kijevo – 803 km.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste gyveno 25,5 tūkst. gyventojų (2014). Ukrainiečių buvo 64,45 proc., rusų – 32,57 proc. (2001). Ukrainiečių kalbą vartojo 21,9 proc. žmonių.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karių kapai

Miestas įsikūrė 1878 m., kai buvo nutiestas Donecko geležinkelis. Geležinkelio stotis – žymiausia Debalcevės vieta. Žmonių skaičius augo nuo 9,5 tūkst. 1923 m. iki 34.0 tūkst. apie 1939 m. Vėliau sumažėjo nuo 35,5 tūkst. 1989 m. iki 30,2 tūkst. 2001 m., dar vėliau iki 26,0 tūkst. 2013 m.

Pirmaisiais sovietmečio penkmečio metais geležinkelio transporto mazgas ir mašinų gamybos įmonė buvo rekonstruoti. Gamykloje pradėta gaminti metalų liejyklų, aukštakrosnių įranga.

1970 metais pastatyti pirmieji nauji gyvenamieji mikrorajonai.

2015 m. Debalcevė tapo svarbiausia Ukrainos-Rusijos karo fronto linijos dalimi ir karo eigą lemiančio susidūrimo vieta po to, kai 2015 metų sausio pabaigoje Rusijos pajėgos po ilgos ir intensyvios kovos išstūmė Ukrainos kariuomenę iš Donecko oro uosto.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]