Daunoriai (Vija)
Kitos reikšmės – Daunoriai (reikšmės).
Daunoriai brus. Даўнары | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Vijos rajonas |
Gyventojų | 304 |
Dauroniai arba Daunoriai [2] (brus. Даўнары) – gatvinis kaimas Baltarusijos vakaruose: Gardino srities Vijos rajono Bokštų apylinkėje. Išsidėstęs į šiaurės rytus nuo Lazūnų miestelio. 304 gyventojai (2009 m. duomenys).
Veikia vidurinė mokykla ir vaikų darželis, klubas, ambulatorija ir biblioteka.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIV a. kaimas priklausė Vilniaus vyskupijos kapitulai, nuo 1787 m. jį arendavo Chreptovičiai. 1861 m. jame gyveno 68 žmonės, 1897 m. – 234 žm., 1940 m. – 281 žm. Tarpukaryje buvo Valažino apskrities Daunorių valsčiaus centru.[4] Klebono Jono Karvelio iniciatyva kaime buvo įkurta lietuviška pradinė mokykla, mokyt. Juozas Babilius mokė ne tik joje, bet ir gretimame Pasalių (brus. Посоли) kaime. 1925 m. abi mokyklos buvo uždarytos.[5] 1942 m. sovietiniai partizanai Daunoriuose sunaikino vokiečių kariuomenės garnizoną, po to kaimas buvo sudegintas. 1950 m. įkurtas kolūkis.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kaime gimė Jonas Petrauskas – literatas ir tautosakininkas. Baigęs Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos šešias klases, dirbo Lietuvių ūkio draugijoje. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Lenkijos kariuomenėje, buvo pakliuvęs į nacių nelaisvę. Yra vienas iš „Lazūnų tarmės žodyno“ autorių (1985 m.) ir „Lazūnų tarmės tekstų“ (1987 m.) parengėjų. Savo nedidelės apimties kūrinius skelbė periodinėje spaudoje. [6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/hrodzienskaja.htm
- ↑ Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas
- ↑ Даўнары
- ↑ Даўнары
- ↑ Juozas Maceika. Lazūnai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998 Psl. 148–150
- ↑ Juozas Maceika. Lazūnai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998 Psl. 148–150