Daumantas Pskoviškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Daumantas Pskoviškis
rus. Довмонт, Домонт
Nalšios ir Pskovo kunigaikštis
Daumantas Pskoviškis, Trejybės katedros freska
Gimė 1240 m.
Mirė 1299 m. (~59 metai)
gegužės mėn. Pskove
Religija stačiatikis
Šventasis
Įšventintas 1574 m.
Šventė Gegužės 20 d.
Nalšios kunigaikštis
Valdė 1255 m. - 1266 m. (~11 metų)
Pskovo kunigaikštis
Valdė 1266 m. - 1299 m. (~33 metai)
Veikla iki 1265 ar 1266 m. − Nalšios, nuo 1266 m. − Pskovo kunigaikštis, stačiatikių šventasis.

Daumantas (rus. Довмонт, Домонт; apie 1240 m. – 1299 m. gegužės mėn. Pskove) – iki 1265 ar 1266 m. − Nalšios, nuo 1266 m. − Pskovo kunigaikštis, stačiatikių šventasis.[1]

Pasak rusų istoriko V. Pašutos, šis Daumantas gali būti tapatus Ldk Daumantui, 1285 m. Olešnios valsčiuje patekusiam į Tverės vyskupo sąjungininkų nelaisvę. Šaltiniuose minimas nuo 1262 m.

~1255(?) – 1265 m. Daumantas valdė Nalšios dalinę kunigaikštystę ar jos dalį. Anot „rusėniškosios“ metraštinės versijos, Daumantas buvo vedęs Mindaugo žmonos seserį, kurią iš jo esą paveržė našliu tapęs Mindaugas; Bychovco kronikoje pateikta „lietuviškoji“ šio įvykio versija tarsi leistų manyti, kad Daumantas buvo vedęs ne Mindaugo, bet „Ldk Narimanto“ (= Vaišelgos?) žmonos seserį, kuriai mirus pats Daumantas trumpam pasigrobė Ldk žmoną.

Anot Volynės metraščio, 1263 m. Daumantas, neva keršydamas jo žmoną paveržusiam valdovui, prisijungė prie Žemaičių kunigaikščio Treniotos surengto sąmokslo ir asmeniškai nužudė Ldk Mindaugą; tiesa, Šiaurės Rytų Rusios metraštinė tradicija Mindaugo žudiku laiko didžiausią Daumanto priešą Lietuvoje − Polocko ir Nalšios kunigaikštį Gerdenį, taigi gali būti, kad Daumantas ne nužudė, o tik oficialiai „pakeitė“ Mindaugą Lietuvos valdovo soste, po savo giminaičio (ar netgi tėvo) žūties apsiskelbdamas nauju Ldk.

Daumanto krikštas

1265 m. (tais metais Nalšią užėmė Vaišelgos ir Švarno iš tikrosios Lietuvos atvesta lietuvių bei volynėnų kariuomenė) ar 1266 m. Daumantas (galbūt išvytas 1266(?) m. Nalšioje įsitvirtinusio Gerdenio) kartu su 70 ar 300(?) savo kariauninkų ir kt. rėmėjų šeimų atbėgo į Pskovą, kur buvo pakrikštytas Timofiejumi, vedė Aleksandro Neviškio anūkę ir tapo Pskovo daliniu kunigaikščiu (1270 m. nuo šių pareigų nušalintas, po kelerių metų vėl grįžo į Pskovo kunigaikščio postą).

12661267 m. (tikriausiai ir ~1282 m.) Daumanto vadovaujama Pskovo ir kt. rusėnų žemių kariuomenė siaubė Gerdenio valdas, o 12681298 m. daugelį kartų susirėmė su Livonijos ordino riteriais ir jų sąjungininkais. Pskovo kunigaikštystė Daumanto valdymo laikotarpiu virto Pskovo respublika ir atsiskyrė nuo Naugardo respublikos).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zigmas Zinkevičius. Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. P.41.