Danielius Alseika
| Danielius Alseika | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1881 m. sausio 29 d. Bružai, Šačių par., Skuodo valsčius |
| Mirė | 1936 m. gegužės 9 d. (55 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Saulės kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Veronika Alseikienė |
| Vaikai | Vytautas Kazimieras Alseika, duktė Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė |
| Veikla | gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos demokratų partija |
| Alma mater | 1910 m. Tartu universitetas |
Danielius Alseika (1881 m. sausio 29 d. Bružai, Skuodo valsčius – 1936 m. gegužės 9 d. Vilnius) – gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal Šačių RK bažnyčios krikšto metrikų knygą, D. Alseika gimė 1881 m. sausio 29 d. (vasario 10 d. pagal Grigaliaus kalendorių) Bružuose, valstiečių Kazimiero Alseikos ir Onos Alseikaitės šeimoje[1]. Ši data bei vietovė nurodyta ir Tartu universitetui pateiktuose dokumentuose[2]. Iki gimstant jauniausiems vaikams, 1870 m. Alseikų šeima gyveno Apuolėje[3]. Vyriausias Danieliaus brolis Albinas Alseika – Romos katalikų kunigas, visuomenės veikėjas.
Danielius 1910 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Spaudos draudimo laikotarpiu rašė į „Varpą“, „Ūkininką“. Dalyvavo Lietuvos demokratų partijos veikloje. 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo dalyvis, vienas Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjų. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijos kariuomenės karo gydytojas Minske, dirbo lietuvių tremtinių, pabėgėlių organizacijose. 1917–1918 m. dalyvavo lietuvių karių suvažiavimuose Rusijoje. vokiečių kariuomenei 1918 m. vasario mėn. užėmus Minską su žmona Veronika ir A. Krutuliu įkūrė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugiją, iki mirties jos pirmininkas. Draugija rusų paliktą ligoninių inventorių 17 vagonų 1918 m. liepos mėn. atgabeno į Vilnių, kur rudenį su žmona ir A. Krutuliu įsteigė polikliniką, ilgainiui virtusią pirmąja miesto lietuvių ligoninę, 1918–1933 m. jos vedėjas.
1918 m. lapkričio mėn. nuo liaudininkų kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1920 m. Vilniaus krašto sveikatos reikalų vedėjas. 1920–1921 m. JAV rinko aukas „Varpo“ bendrovei, Vilniaus krašto lietuviams. 1923–1928 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto, 1929–1934 m. draugijos „Kultūra“ pirmininkas; 1928 m. įsteigė, leido ir redagavo žurnalą „Vilniaus šviesa“. 1926 m. Lietuvos ūkio draugijos steigėjas, 1918–1934 m. Lietuvių mokslo draugijos veikėjas. 1929 m. įsteigė laikraštį „Vilniaus žodis“, iki 1931 m. jo faktinis redaktorius. 1927 m. Varšuvoje keturiomis kalbomis leisto žurnalo „Natio“ vienas redaktorių ir bendradarbių. Lenkų okupacinės administracijos Vilniuje buvo nuolat persekiojamas, suimamas.
Žmona Veronika Alseikienė, sūnus Vytautas Kazimieras Alseika, duktė Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė.[4]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvių tautinė idėja istorijos šviesoje, 1924 m.;
- Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas 1919–1934 m., 1935 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šačių RKB gimimo metrikų knyga, 1877–1883, lapas 126, 7 įrašas [1]
- ↑ Tartu Keiserlik Ülikool. Isiklikud toimikud ; Üliõpilased: Olseiko, Danil[2]
- ↑ Šačių RKB parapijiečių, atlikusių išpažintį ir priėmusių komuniją, sąrašai, 1870 m., 69 lapas, 199 šeima[3]
- ↑ Vytautas Kazimieras Alseika. Danielius Alseika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 388 psl.