Dagmar Falk

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Dagmar Falk (šved. Dagmar Falk; 1912 m. gruodžio 28 d. Siodertalje vietovėje, Švedija2019 m. kovo 23 d. Lunde, Švedija) – švedų mokslininkė-slavistė, jotvingių palikimo tyrinėtoja, viena iš Švedijos Jotvingių ekspedicijos organizatorių.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Larsonų šeimoje, vaikystę ir paauglystę praleido Sundsvalo (šved. Sundsvall) vietovėje. Slavistiką studijavo Upsalos universitete, jį folosofijos bakalauro laipsniu baigė 1936 metais. 1936–1938 m. dirbo Lenkijos prekybos rūmuose. Antrojo pasaulinio karo metu, 1945 m. Lunde ištekėjo už žinomo baltisto ir slavisto prof. Knuto Olofo Falko. Pokaryje puoselėjo mokslinius kontaktus su Lenkijos kalbininkais. 1959–1980 m. dalyvavo ilgametėje mokslinėje Švedijos Jotvingių ekspedicijoje, tyrusiai šios baltų genties pėdsakus šiaurės Lenkijoje. Kartu su vyru mokslininkė gilinosi į baltų–slavų tarpkalbinius ryšius, susidomėjusi studijavo Suvalkijos sentikių gyvenimą Vosilkų ir Gabove Grondų kaimuose. Nuo 1981 metų organizavo materialinę ir finansinę paramą Suvalkų krašto gyventojams, jau būdama garbingo amžiaus 2005 m. dalyvavo mokslinėje konferencijoje, skirtoje archeologinių kasinėjimų jotvingių Šveicarijos kaime 50 metų jubiliejui. 2007 metais savo šeimos archyvą padovanojo Suvalkų Krašto muziejui.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dagmaros Falk vardu Suvalkuose pavadinta gatvė, jai suteiktas šio miesto garbės pilietės vardas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]