Gentile da Fabriano

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Džentilė da Fabrianas)
„Išminčių pagarbinimas“ (1423, Uficių galerija, Florencija)

Džentilė da Fabrianas (arba Fabrijanas, it. Gentile da Fabriano, tikr. Gentile di Niccolò di Giovanni di Massi, apie 13701427 m.) – italų protorenesanso, ankstyvojo renesanso dailininkas. Propagavo vėlyvąjį gotikinį stilių. Žymiausiu jo darbu įvardijamas Strocių (Strozzi) koplyčios altoriaus tapyba Švč. Trejybės (Santa Trinita) bažnyčioje Florencijoje „Išminčių pagarbinimas“ (dabar Uficių galerijoje).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džentilė da Fabrianas gimė, manoma, apie 1370 m. Fabriano miestelyje, nuo kurio gavo savo pravardę, Markės regione, tuo metu Popiežiaus valstybėje. Džentilės šeima, manoma, buvo gana pasiturinti. Tėvas Nikolas buvęs išsimokslinęs, matematikas ir astronomas, 1397 m. įstojęs į vienuolyną, kaip ir Džentilės brolis Liudovikas. Nieko nežinoma apie Džentilės jaunystę ir mokslus. Akivaizdu, kad jis buvo paveiktas Sienos gotikinės dailės mokyklos. Manoma, kad mokslus išėjo Veronos ir Milano miestuose.

Apie 1400–1410 m. datuojamas jo darbas prie gimtojo Fabriano esančiame vienuolyne Valle Romita (šiuo metu Breros pinakotekoje Milane). Manoma, kad Džentilė buvo pasiekęs aukštą padėtį tarp Italijos dailininkų, ką rodo plati jo darbų geografija ir darbuose dažnai naudojamas auksas. 1408 m. Džentilė buvo pirmą kartą dokumentuotas Venecijoje, kur ištapė altorių, o 1409 m. sulaukė užsakymo Dožų rūmuose (šie darbai neišlikę). Laikoma, kad Venecijoje jo mokiniu tapo Jakopas Belinis.

Apie 1411 m. Džentilė dirbo Folinjo mieste, kur sukūrė freskas Palazzo Trinci rūmuose (menkai išlikusios). Nuo 1414 m. dirbo Brešijos vienoje bažnyčių (šie darbai neišliko). 1419 m. popiežius Martynas V buvo jį išsikvietęs į Romą. 1420 m. dokumentuotas Sienoje. 1421 m. Džentilė dokumentuotas Florencijoje, kur gavo užsakymą Švč. Trejybės (Santa Trinita) bažnyčios Strocių koplyčioje. Iki 1423 m. koplyčiai Džentilė sukūrė garsiausią savo darbą, altorinę tapybą „Išminčių pagarbinimas“ (šiuo metu Uficių galerijoje, išskyrus vieną predelos fragmentą „Pristatymas šventykloje“, kuris yra Luvre)

1424 m. Džentilė vėl buvo Sienoje, o 1425 m. dirbo Orvjete, vietos katedroje. Iki 1425 m. dar atliko Florencijoje Quaratesi poliptiką vienoje bažnyčių (fragmentai išsklaidyti po muziejus). Paskutinius metus praleido dirbdamas ties freskomis Romos Šv. Jono katedroje Laterane Martyno V užsakymu. Šiuos darbus vėliau baigė Pizanelas. Džentilė da Fabrianas minimas miręs 1427 m. spalio 14 d. dokumentuose. Manoma, kad palaidotas vienoje Romos bažnyčių, tačiau jo kapas neišlikęs. Džentilė da Fabrianas paveikė Jakopo Belinio, Pizanelo ir Fra Andželiko kūrybą.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]