Cirkonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cirkonis (Zr)
Zr-TableImage.png
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 40
Išvaizda

?
Zr,40.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

91,224(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

160 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

640,1 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr] 4d² 5s²

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

145 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

1,33 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

4

Termodinaminės savybės
Tankis

6,51 g/cm³

Šiluminė talpa

0,28 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

22,7 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

2128 K

Lydymosi šiluma

21 kJ/mol

Virimo temperatūra

4682 K

Garavimo šiluma

590,5 kJ/mol

Molinis tūris

14,01 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Cirkonis (lot. Zirconium) – cheminis periodinės elementų lentelės IVB grupės elementas, metalas, žymimas Zr, eilės numeris 40. Plastiškas, lengvai kalamas. Kambario temperatūroje cirkonį dengia plona tvirta oksido plėvelė, todėl atsparus korozijai bei rūgščių poveikiui. Aukštoje temperatūroje sugeria vandenilį sudarydamas cirkonio hidridus.

Gamtoje randamas tik junginiuose, mineralai reti. Chloridiniu ar šarminiu būdu gaunamas iš rūdų. Kristalinės atmainos – alfa heksagoninis ir kubinis beta, iš pirmojo į antrąjį virsta 863 °C temperatūroje.

Cirkonio halogenidai naudojami gaminant šviesolaidžius, lazerius, specialų stiklą, cheminius jutiklius. Cirkonio nitridas (Zr3N4) naudojamas gaminant keramiką, antifrikcines bei apsaugines dangas. Karbidu (ZrC) dengiami metalai, iš jo gaminami ugniai atsparūs lydiniai. Cirkonio oksidas ZrO2 randamas mineralo badeilito pavidalu ir naudojamas gaminant keramiką, stiklą, emalį, abrazyvą, aukštos temperatūros elektrodus, taip pat naudojamas optiniuose elektros prietaisuose, stomatologijoje, aviacijoje, raketinėje technikoje, o monokristalai – gaminant lazerius bei juvelyrikoje. Mineralas cirkonas (ZrSiO4) naudojamas uolienų datavimui, o taip pat juvelyrikoje.

Lydiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai naudojami cirkonio lydiniai su alavu, geležimi, chromu, nikeliu, niobiu (kartu sudaro virš 97 % visų cirkonio lydinių). Lydiniai pasižymi mechanišku stiprumu, atsparumu korozijai bei kai kurioms rūgštims net aukštose temperatūrose.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Yra dvi pavadinimo versijos, kurios pabrėžia cirkonio savybę būti palaikytu už vertingą daiktą:

  • arab. zarkûn kilęs nuo persiško zargûn ir reiškė „panašus į auksą“;
  • cirkoniu anksčiau buvo vadinamas brangus silikatinis mineralas, kuris neretai, tyčia norint apgauti, buvo pašildomas ir tapdavo panašus į deimantą. Prancūzų juvelyrai tokį mineralą pavadino „Ceilono žargonu“ (jargon de Ceylon), kuris ilgainiui patapo cirkoniu.

Vikiteka