Elektroneigiamumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Elektroneigiamumasatomo branduolio savybė traukti elektronus. Perioduose iš kairės į dešinę didėja dėl didėjančio branduolio krūvio. Grupėse iš viršaus žemyn mažėja dėl didėjančio elektroninių sluoksnių skaičiaus. Didžiausias – fluoro, mažiausias – cezio.[1] Dažniausiai matavimui naudojama Polingo skalė, pagal kurią ličio elektroneigiamumas prilyginamas vienetui. Cheminiuose junginiuose elektroneigiamesnis elementas įgyja neigiamą krūvį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Thayer, John S. (2010). “Chap.10 Relativistic Effects and the Chemistry of the Heavier Main Group Elements”, Relativistic Methods for Chemists. Springer. DOI:10.1007/978-1-4020-9975-5_2. ISBN 978-1-4020-9975-5.

Vikiteka