Ciklotimija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ciklotimija (gr. κύκλος 'ratas' + gr. θυμός 'dvasia, siela') – lėtinis nuotaikų sutrikimas, švelnesnis ir mažiau ryškus nei bipoliniai nuotaikos sutrikimai.

Ligos apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neretai ciklotimija pasireiškia grupe įvairių nuotaikos sutrikimų, lydimų hipomanijos ir lengvos/vidutinio sunkumo depresijos epizodu. Pacientai paprastai jaučiasi gana stabiliai, tačiau savijautą lydi aiškūs emocijų pakilimai, ne tokie ryškus kaip manijos, ir nusileidimai, primenantys švelnios/vidutinio sunkumo depresijos epizodus. Tokia būklė turi tęstis ne mažiau 2 metų su ne daugiau kaip dviem vienas paskui kitą sekančių normalios nuotaikos mėnesių. Pagrindinis skirtumas nuo pirmo tipo bipolinio nuotaikos sutrikimo, ciklotimija sergantys asmenys būna gana produktyvūs, kartais net pernelyg. tai bipolinio sutrikimo (anksčiau vadinto maniakine depresija) forma, kuriai būdingi nuolatiniai afektiniai sutrikimai, besitęsiantys ilgus metus. Dėl lengvesnės eigos dar vadinama „švelniuoju dvipoliu sutrikimu“. Vaikams liga tęsiasi ne trumpiau nei metus, suaugusiesiems- ne trumpiau nei dvejus metus. Ciklotimijos atoslūgiai paprastai būna ne ilgesni nei du mėnesiai. Liga pasižymi nuotaikų kaita, kuri pasireiškia dažnai besikeičiančiais depresijos ir lengvai pakilios nuotaikos periodais, iš kurių nei vienas nėra pakankamai sunkus ar ilgas, kad būtų galima diagnozuoti bipolinį ar pasikartojantį depresinį sutrikimą.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nervų sistema

Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciklotimijos dažnis siekia 0,4-1%. Jis labai panašus tarp vyrų ir moterų, tačiau moterys dažniau kreipiasi pagalbos. 15-50% sergančiųjų ciklotimija gali progresuoti iki bipolinio afektinio sutrikimo (1 ir 2 tipų).

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiksli ligos priežastis nėra žinoma, tačiau moksliškai įrodyta, jog sutrikimas yra paveldimas ir labai svarbų vaidmenį atlieka genetinis faktorius.

Ligos simptomai ir požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciklotimija charakterizuojama trumpais depresijos epizodais, kurie kaitaliojasi su manijos epizodais ir neatitinka didžiųjų nuotaikos sutrikimų kriterijų.

Depresijos distimijos epizodas: šios fazės simptomai apima sunkumus priimant sprendimus, sprendžiant problemas, prastą atmintį, savikritiškumą, žemą savęs vertinimą, pesimizmą, destruktyvias mintis, liūdesį, apatiją, beviltiškumą, bejėgiškumą ir irzlumą. Taip pat būdingas greitas kantrybės netekimas, motyvacijos trūkumas, socialinis abejingumas, apetito pokyčiai, sumažėjęs libido, apsileidimas, silpnumas ir nemiga.

Hipomanijos epizodas: gera nuotaika ir euforija, optimizmas, aukštas savęs vertinimas, greita kalba ir mintys, agresyvus ar priešiškas elgesys, pakantumo kitiems trūkumas, sujaudinimas, padidėjęs fizinis aktyvumas, padidėjęs išlaidumas, sustiprėja tikslų siekimas ir norų tenkinimas, padidėjęs lytinis potraukis, sumažėjęs miego poreikis, išsiblaškymas, sumažėjęs gebėjimas susikaupti.

Liga diagnozuojama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per pastaruosius 2 metus (vaikams ir paaugliams 1 metus) kaitaliojasi hipomanijos ir depresijos epizodai, kurie neatitinka didžiųjų nuotaikos sutrikimų kriterijų. Normalios nuotaikos epizodas per tuos 2 metus tęsėsi ne ilgiau kaip vienas paskui kitą sekančius 2 mėnesius. Nebuvo didžiosios depresijos, manijos ir mišraus sutrikimo. Pacientas neserga/nėra įtariamas sergantis schizofrenija, schizoidiniais sutrikimais, didybės manija ar psichozėmis. Simptomai nėra susiję su abstinencija, medikamentais ar somatine liga, pavyzdžiui, hipertiroidizmas. Simptomai sukelia disfunkciją asmeniniame ir socialiniame gyvenime.

Esminis diagnostikos požymis yra nuolatinis nuotaikos svyravimas, apimantis daug lengvos depresijos arba lengvo pakilumo periodų, kurių nė vienas nėra pakankamai aiškus arba užsitęsęs, kad būtų galima nustatyti bipolinį afektinį sutrikimą arba pasikartojantį depresinį sutrikimą. Nuotaika gali pasikeisti iš depresijos į maniją per kelias dienas ar kelias savaites. Kartais nuotaikos kitimai gali būti net kas kelias valandas. Jei asmuo yra hipomanijos būsenoje miegas būna trumpas, o depresijos – „negali atsikelti iš lovos”.

Asmenys yra linkę patys „gydytis” alkoholiu, nelegaliai gautais vaistais. Per mažiausiai dvejų metų ligos periodą gera, be simptomų būsena pacientui gali trukti neilgiau kaip 2 mėnesius. Šis sutrikimas dažnai būna pacientų, sergančių bipoliniu afektiniu sutrikimu giminėms.

Ligos gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medikamentinis gydymas: ličio preparatai, quetiapine ir kiti atipiniai antipsichotikai bei antikonvulsantai. Gydymas antidepresantais kaip monoterapija gali pabloginti ciklotimijos simptomus bei padidinti atsparumą gydymui.
  • Psichoterapija: kongnityvinė-elgesio, interpersonalinė, dialektinė elgesio, personalinė, grupinė, integruota, psichodinaminė, elektrokonvulsinė.