Christburgo mūšis
| Christburgo mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Didysis prūsų sukilimas | |||||||
 | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Bartai Pagudėnai |
 Vokiečių ordinas
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Divonis Linka | |||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Tiksliai neužfiksuota | 12 riterių ir ~500 karių | ||||||
Christburgo mūšis arba Kristapilės mušis – mūšis, įvykęs Pamedėje 1271 m., per Didijį prūsų sukilimą (1260–1274 m.), tarp Vokiečių ordino ir prūsų žemių karių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bartų vado Divonio Lokio ir pagudėnų vado Linkaus raiteliai bei pėstininkai įsiveržė į Kulmo žemę ir ją nusiaubė. Po to apsiautė Christburgo pilį. Apgultiesiems į pagalbą netikėtai atvyko dviejų gretimų pilių riteriai. Kautynėse, pasak kronikininko Petro Dusburgiečio, žuvo daug prūsų, tarp jų pėstininkų vadas Koltis.
Nepasisekus pirma šturmui sukilėliai ant Zirgūnos upės kranto įsirengė įtvirtintą stovyklą. Netrukus persikėlę per upę patys ties Pagansčių kaimu užklupo nepasirengusius kautis kryžiuočius ir juos sumušė. Žuvo 12 riterių ir iki 500 karių. Bėgančiuosius persekiojo iki Christburgo, vėl puolė pilį, sugriovė papilį bei įtvirtinimus. Pačios pilies, kurioje buvo likę tik 3 riteriai su tarnais, raiti sukilėliai neužėmė dėl Vokiečių ordino tarno pamedėno Sireno ryžtingų veiksmų, kuris spėjo uždaryti pilies vartus. Po mūšio Divonis Lokys su daugeliu karių vėl nusiaubė Christburgo ir Marienburgo apylinkes.
Christburgo mūšis – vienas svarbiausių sukilimo mūšių.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Matulevičius. Christburgo mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 98 psl.