Eneada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Egypt.Osiris.statuette.01.jpg Eneados dievai

Ra

Šu ir Tefnut

Gebas ir Nut

Ozyris ir Izidė

Setas ir Neftidė

Eneada (graik. eunea, reiškia devyni) egiptiečių mitologijojeHeliopolio šventikų religinio spekuliatyvinio mokymo dievų devynetas. Didžioji dievų devyniukė (paut neteru) suvokiama kaip visų būties aspektų archetipinis modelis.

Pirmasis eneadoje yra Saulės dievas Ra (Ra Atumas) – aukščiausias antbūtiškas pradas, pats save sukūręs iš pirmykščio okeano ir chaosoNuno nebūties personifikacijos. Vėliau Ra masturbuodamasis iš savo sėklos sukūrė pirmąją dievų porą – orą Šu ir vaisingimo deivę Tefnut. Iš šios poros gimė žemės dievas Gebas ir dangaus deivė Nut, o iš jų atsirado dievų poros: Ozyris ir Izidė, Setas ir Neftidė.

Eneada sudaro genetiškai ir funkciškai vieningą sistemą, įkūnijančią ir palaikančią kosmoso bei sociumo tvarką ir stabilumą. Heliopolio eneados pavyzdžiu kiti miestai kopijuodami kūrė savo eneadas. Kitose kultūrinių centrų eneadose dievai kito ir susiliedavo tarpusavyje.