Bubių dvaras

Koordinatės: 55°51′21″š. pl. 23°08′15″r. ilg. / 55.8559°š. pl. 23.1374°r. ilg. / 55.8559; 23.1374
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°51′21″š. pl. 23°08′15″r. ilg. / 55.8559°š. pl. 23.1374°r. ilg. / 55.8559; 23.1374

Dvaro arklidės

Bubių dvaras – buvęs dvaras Bubiuose, Šiaulių rajone, Lietuvoje. Kartu su 1908 m. pastatytais rūmais sodybos kompleksui priklauso ir parkas, XIX a. pastatyta ir XX a. pradžioje rekonstruota arklidė, grūdų sandėlis, sodininko namas, sarginė, mokykla, mokytojų namas, trys kumetynai, tvartas, siloso bokštas, dvi daržinės, spirito varykla, spirito saugykla, ūkinis pastatas, namas, lentpjūvė ir joje esanti technika.[1] Viename dvaro pastatų įsikūręs „Grafo Zubovo“ viešbutis.[2] Prie dvaro įrengta grafo D. Zubovo ąžuolų alėja.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro siloso bokštas

Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis po paskutiniojo 1795 m. ATR padalijimo, kai Rusijos imperatorė Jekaterina II Bubius, kaip ir visas Šiaulių apylinkes, padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. Šiam mirus dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau jo sūnus Nikolajus Zubovas.

Mirus grafui Nikolajui Zubovui, 1899 m. Bubius paveldėjo jo sūnus Dimitrijus Zubovas (jaunesnysis). Jis savo lėšomis tais pačiais metais dvare atidarė pradžios mokyklą, nuo 1905 m. dėstomąja lietuvių kalba. Jo valdymo metais dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulininkystę ir pienininkystę, dvare įsteigta lentpjūvė ir plytinė, spirito varykla.[3] 1910 m. dvare įsteigta žemesnioji gyvulininkystės ir pienininkystės mokykla.

Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Bubių dvaras buvo stambus kultūrinis ir ūkinis centras ir suvaidino žymų vaidmenį lietuvybės sąjūdyje. Nuo 1894 m. čia buvo rengiamos garsios lietuviškos šiauliečių gegužinės (vyko ties ta vieta, kuris Dubysos–Ventos kanalas susijungia su Dubysa). Bubiuose iškilo pirmasis Lietuvoje siloso bokštas.[4]

Vykdant 1922 m. žemės reformą, Šiaulių apskrityje iš grafo D. Zubovo buvo nusavinti 5 dvarai. Grafas pasirinko nenusavinamą žemės normą Bubių dvaro centre. Kartu su paliktais sklypais prie lentpjūvės ir plytinės jo valdoje liko 120 ha žemės. Po D. Zubovo mirties dvarą paveldėjo jo duktė Tatjana Zubovaitė-Ropienė, o po jos mirties dvarą pasidalino dukterys Darija Putvinskienė ir Kotryna Kurkauskienė. Nuosavybės teisė į išlikusius dvaro pastatus atstatyta Dmitrijaus Zubovo anūkėms Elenai Kurkauskaitei-Slavinskienei ir Aleksandrai Putvinskaitei-Kulnienei.

2008 m. dvaro rūmuose Dubysos g. 1 įkurtas viešbutis-restoranas,[5] priklausantis UAB „Averita“.[6]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bubių dvaras. Kapamatyti.lt (tikrinta 2022-12-09).
  2. „Grafo Zubovo“ viešbutis-restoranas. Archyvuota kopija 2022-12-09 iš Wayback Machine projekto. Grafozubovo.lt (tikrinta 2022-12-09).
  3. Bubių dvaro sodyba. Siauliurajonas.lt (tikrinta 2022-12-09).
  4. Bubių dvaro sodyba. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2022-12-09).
  5. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 74–75
  6. Grafo Zubovo dvaras. Averita.lt (tikrinta 2022-12-09).