Bronius Pranskus
| Bronius Pranskus | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. spalio 11 d. Juodupėnai, Vilkaviškio apskritis |
| Mirė | 1964 m. gegužės 7 d. (61 metai) Vilnius |
| Veikla | rašytojas, literatūrologas, redaktorius |
| Partija | 1927 m. LKP / SSKP |
| Alma mater | 1926 m. Maskvos universitetas |
Bronius Pranskus-Žalionis (iki 1923 m. Vaclovas Anskaitis, 1902 m. spalio 11 d. Juodupėnuose, Vilkaviškio apskritis – 1964 m. gegužės 7 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, literatūrologas, redaktorius, komunistinis veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1915–1921 m. mokėsi Vilkaviškio, Vilniaus, Voronežo (Rusija), Marijampolės realinėje gimnazijose. Įsijungė į komunistinį judėjimą. 1920–1922 m. LKJS Suvalkijos komiteto sekretorius. 1922 m. pasiųstas į Karaliaučių organizuoti LKP literatūros spausdinimą. 1921 m. ir 1922 m. kalintas, nuo 1923 m. gyveno SSRS. 1926 m. baigė Maskvos universiteto Literatūros fakultetą. 1923–1936 m. dėstė Vakarų tautinių mažumų komunistiniame universitete, nuo 1934 m. profesorius. 1931–1937 m. redagavo žurnalą „Priekalas“. 1939 m. Rusijoje suimtas, nuteistas 8 metams.
1947 m. grįžęs iš Komijos lagerių į Lietuvą, 1947–1958 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1948–1952 m. LSSR rašytojų sąjungos literatūros konsultantas, 1951 m. atleistas ir pašalintas iš sąjungos. 1957–1964 m. Vilniaus universiteto profesorius, 1958–1962 m. lietuvių literatūros katedros vedėjas.[1]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eilėraščius pradėjo rašyti 1922 m. Parengė Artūro Regračio (1949, 1962 m.), Broniaus Laucevičiaus-Vargšo (1949, 1962 m.), Aleksandro Fromo-Gužučio (1955 m.), Antano Vienažindžio (1958 m.), Konstantino Jasiukaičio (1959 m.), Andriaus Dabulevičiaus (1960 m.), Aleksandros Merkytės (1961 m.) ir kt. kūrybos rinkinius. Propagavo socialistinį realizmą.[2][3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Audringosios jėgos: eilės ir poemos. – Minskas: Baltarusijos valstybinė leidykla. Lietuvių sektorius, 1932. – 151 p.
- Lietuvių literatūros chrestomatija. – Minskas: Baltarusijos valstybinė leidykla. Lietuvių sektorius, 1933.
- Audroms siaučiant: rinkinys (sudarė). – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955. – 419 p.
- Po raudonąja vėliava: rinkinys. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 406 p.
- Pranas Vaičaitis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. – 37 p.
- Spalio revoliucija ir lietuvių literatūra. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. – 39 p.
- Į ateitį šviesią: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 199 p.
- Lietuvių literatūros gretose: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 433 p.
- Kovos keliais (sudarė). – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 390 p.
- Kovų poemos: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 201 p.
- Artimieji toliai: atsiminimai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 425 p.
- Proletarinė lietuvių literatūra: monografija. – Vilnius: Vaga, 1964. – 502 p.
- Bronius Pranskus. Laikas ir literatūra / Bronius Prėskienis, Adolfas Sprindis. – Vilnius: Vaga, 1973. – 489 p.
- Audringosios jėgos: eilėraščių rinktinė (sud. Juozas Misevičius). – Vilnius: Vaga, 1982. – 215 p.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1962 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://mokytojas.lt/biblioteka/ziureti/pranskus-bronius-52393.html
- ↑ Jonas Zinkus. Bronius Pranskus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 434
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 399-400 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bronius Pranskus-Žalionis: gyvenimas ir kūryba / Bronius Prėskienis. – Vilnius: Vaga, 1987. – 282 p.