Konstantinas Jasiukaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Konstantinas Jasiukaitis (slapyvardžiai: Artojo Vaikas, Laidokas, K. Pamūšis, Papartis, Jonas Užgirietis, P. Būtėnas, K. Janonis ir kt. 1882 m. balandžio 16 d. Laboruose, Pakruojo rajonas. – 1941 m. rugpjūčio 4 d. Utenoje) – knygnešys, spaudos darbuotojas, revoliucinis veikėjas, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, nuo 1900 m. gyveno Šiauliuose, bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“, „Varpas“, „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Darbininkų balsas“, „Skardas“, „Žarija“, rašė dramas, feljetonus, pamfletus.

Nuo 1902 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, 19051907 m. įvykių dalyvis, 19051906 m. – „Naujosios Gadynės“ redaktorius, 1906 m. dirbo laikraščio „Vilniaus žinios“ redakcijoje. 1906 m. rugsėjo 18 d. areštuotas, kalintas. 19071912 m. gyveno Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, epizodiškai studijavo Fribūro, Briuselio universitetuose, bendravo su rusų socialdemokratais. Gyvendamas Kaprio saloje bendravo su Maksimu Gorkiu.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 19151917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1918 m. grįžęs į Lietuvą nuo visuomeninės veiklos nutolo. 19221940 m. – Panevėžio ligonių kasos direktorius, 19241926 m. redagavo laikraštį „Panevėžio balsas“.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1900–1906 m. kūrybą – apsakymus, feljetonus, literatūros kritikos straipsnius daugiausia spausdino žurnaluose „Ūkininkas“, „Varpas“, savaitraščiuose „Rygos naujienos“, „Žarija“. Apsakymuose smerkė socialinę nelygybę; būdinga didaktika, yra natūralizmo bruožų. Pjesėje „Alkani žmonės“ pavaizdavo 1905–1907 m. revoliucijos įvykius, aukštino revoliucinę kovą. Parašė atsiminimų („Sodžiaus mokykla“, „Mintaujos laikai“, „Šiauliuose“, „Panevėžys ir Šiauliai“, išsp. 1959 m.), 1914 m. – libretą M. Petrausko operetei „Šienapjūtė“.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Muziejus – memorialinė sodyba – Panevėžys, Velžio kelias 21.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eligijus DaugnoraKonstantinas Jasiukaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 581 psl.