Briugenas
60°23′49.992″ š. pl. 5°19′23.016″ r. ilg. / 60.39722000°š. pl. 5.32306000°r. ilg.
| Briugenas Bryggen * | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta | Norvegija |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii |
 Nuoroda
|
59 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1979 (3-oji sesija) |
| Pavojuje | dėl galimų gaisrų, per didelio lankytojų skaičiaus, jūros lygio pakilimo |
  Vieta žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Briugenas |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Briugenas (norv. Bryggen i Bergen, kitaip Tyskebryggen arba Hansabryggen) – 62[1] (61[2]) medinių pastatų kompleksas, išsidėstęs palei rytinę fjordo krantinę Bergeno miesto centre, Norvegijoje. 1979 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pavadinimas kilo iš norvegų kalbos žodžio bryggen – „prieplauka, krantinė“, o Tyskebryggen reiškia „vokiška prieplauka“, Hansabryggen – „Hanzos prieplauka“.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bergeno miestas buvo įkurtas apie 1070 m. norvegų karaliaus Olafo Kyrės. Nuo XIII a. vidurio pradėjo keltis užsieniečiai, ilgainiui jų kiekis žymiai padidėjo. Atvykdavo anglų, olandų, bet daugiausia – vokiečių. 1350 m. čia įsikūrė Hanzos sąjungos atstovybė (kontora), pirkliai ir klerkai palaipsniui įsikurdavo krantinės pastatuose, miestas tapo svarbiu prekybos uostu. Uoste vietinė produkcija (žuvys ir žuvų bei žemės ūkio produktai, mediena) buvo keičiama į užsienio šalių prekes (pavyzdžiui, grūdus, salyklą, miltus, alų).[2] 1754 m. pirklių kontora uždaryta, kai vokiečių kilmės žvejų ir laivų savininkų pageidavimu buvo įkurtas Norvegijos prekybos postas.[1]
Antrojo pasaulinio karo metais Bergenas buvo okupuotas nacių. 1944 m. balandžio mėn. nacių konfiskuotas olandų laivas Voorbode, naudotas kariniams tikslams, sugedo plaukiant Oslo link, todėl buvo nukreiptas į Bergeno uostą atlikti remonto darbus. Nors ir laivas buvo pakrautas 124 t sprogmenų, jis vis tiek įplaukė į uostą, o balandžio 20 d., 8:39 ryto, užsidegė ir sprogo, smarkiai apgadindamas 183 pastatus, tarp jų – ir Briugeno.[3]
Architektūrinis paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per šimtmečius Briugenas yra nukentėjęs nuo gaisrų daugybę kartų ir po kiekvieno gaisro jis būdavo atstatomas kruopščiai pagal buvusias konstrukcijas, laikantis tradicijų, naudojant tuos pačius statybų metodus ir medžiagas, todėl šiandien pastatai atrodo beveik taip pat, kaip atrodė po 1702 m. gaisro. Siauros ir ilgos eilės dviejų–trijų aukštų pastatų, atskirtų medinių pasažų, atliekančių vidinio kiemo funkciją, išsaugojo originalią kompaktiško viduramžių miesto struktūrą. Eilės eina statmenai kranto linijai, o pastatuose yra išlikę daiktų, iliustruojančių viengungių vokiečių pirklių gyvenimo ir darbo sąlygas.
Pastatai pastatyti derinant tradicinę rąstinę konstrukciją su horizontaliai medinėmis plokštėmis dengtų sijų konstrukcija. Kraigai smailūs, šonu atsisukę į uostą. Stogai originaliai dengti čerpėmis, tačiau kai kurie padengti metaliniais lakštais, kadangi po sprogimo prieplaukoje teko skubiai remontuoti pastatus.
Kiekvieno pastato galinėje dalyje yra ugniai atsparus nedidelis akmeninėmis sienomis sandėlis įvairioms vertingoms prekėms saugoti, o kitos patalpos pritaikytos čia gyvenusių Hanzos pirklių poreikiams. Žiemą vokiečiai apsigyvendavo mažuose individualiuose mediniuose namuose.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Briugenas apie 1866 m. -
Priekiniai pastatai -
Bergenas naktį -
Šiandien priekiniuose Briugeno pastatuose įsikūrę restoranai ir suvenyrų parduotuvės, pakrantės apylinkėse daugybė turistų, tačiau šiek tiek tolėliau aplinka ramesnė ir primena laikus, kai Briugene dar gyveno Hanzos pirkliai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Briugenas“. World Heritage Convention. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 19 d.
- ↑ 2,0 2,1 „Bryggen i Bergen“. Store norske leksikon [Didžioji Norvegijos enciklopedija]. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 19 d.
- ↑ „Eksplosjonskatastrofen [Katastrofiškas sprogimas]“. bergenbyariv.no. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 19 d.
| ||||||||||
