Brijošė

Brijošė (pranc. brioche, dar siūloma vartoti sviestinė bandelė)^[1] – bandelė, pagaminta iš mielinės tešlos; tradiciškai būna apskrita, su rutulio formos viršūne.

Tai prancūzų virtuvės kepinys, šaltiniuose minimas nuo XV a. pr.^[2] Iki XVIII a., pab. Paryžiuje brijošės keptos su kepimo mielėmis, bet per Lietuvos-Lenkijos karaliaus Stanislovo Leščinskio virtuvę Liunevilyje paplito alaus mielių naudojimas.^[3]

Brijošės tešla gaminama iš vakaro – jai naudojama 750 g miltų, 7 kiaušiniai, tada 250 g miltų sumaišoma su 10 g mielių, įdedama 750 sviesto. Tešla paliekama kilti pernakt. Prieš kepant orkaitėje suformuojami norimos formos kepiniai, aptepami kiaušinio tryniu.^[3]

Taip pat gaminamos įvairios brijošės atmainos: brioche en couronne (apskrita brijošė), brioche mousseline (su muselino padažu), brioche au fromage (su sūriu), briochin aux friuts (su vaisiais), grosse brioche â tête (didelė brijošė su rutuliu viršuje).^[3]

Pynutės formos brioche tressée
Sicilietiška brijošė (kaip brioche â tête)
Nanto brijošė
Brijošės

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Brijošė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Koks lietuviškas pranc. „brioche“ atitikmuo?^{[neveikianti nuoroda]}, VLKK.
↑ „Brioche“. Le Trésor de la Langue Française informatisé. Analyse et Traitement Informatique de la Langue Française.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 Prosper Montagné. The New Larousse Gastronomique. New York, Crown Publishers, Inc., 1977 // p. 153–154.

[1] Koks lietuviškas pranc. „brioche“ atitikmuo?^{[neveikianti nuoroda]}, VLKK.

[2] „Brioche“. Le Trésor de la Langue Française informatisé. Analyse et Traitement Informatique de la Langue Française.

[cul-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 Prosper Montagné. The New Larousse Gastronomique. New York, Crown Publishers, Inc., 1977 // p. 153–154.

[1]

[2]

[3]