Brijošė
Brijošė (pranc. brioche, dar siūloma vartoti sviestinė bandelė)[1] – bandelė, pagaminta iš mielinės tešlos; tradiciškai būna apskrita, su rutulio formos viršūne.
Tai prancūzų virtuvės kepinys, šaltiniuose minimas nuo XV a. pr.[2] Iki XVIII a., pab. Paryžiuje brijošės keptos su kepimo mielėmis, bet per Lietuvos-Lenkijos karaliaus Stanislovo Leščinskio virtuvę Liunevilyje paplito alaus mielių naudojimas.[3]
Brijošės tešla gaminama iš vakaro – jai naudojama 750 g miltų, 7 kiaušiniai, tada 250 g miltų sumaišoma su 10 g mielių, įdedama 750 sviesto. Tešla paliekama kilti pernakt. Prieš kepant orkaitėje suformuojami norimos formos kepiniai, aptepami kiaušinio tryniu.[3]
Taip pat gaminamos įvairios brijošės atmainos: brioche en couronne (apskrita brijošė), brioche mousseline (su muselino padažu), brioche au fromage (su sūriu), briochin aux friuts (su vaisiais), grosse brioche â tête (didelė brijošė su rutuliu viršuje).[3]
-
Pynutės formos brioche tressée -
Sicilietiška brijošė (kaip brioche â tête) -
Nanto brijošė -
Brijošės
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Koks lietuviškas pranc. „brioche“ atitikmuo?[neveikianti nuoroda], VLKK.
- ↑ „Brioche“. Le Trésor de la Langue Française informatisé. Analyse et Traitement Informatique de la Langue Française.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Prosper Montagné. The New Larousse Gastronomique. New York, Crown Publishers, Inc., 1977 // p. 153–154.