Borisas Veisbrodas
| Borisas Veisbrodas | |
|---|---|
| Gimė | 1874 m. spalio 22 d. Ukmergė, Rusijos imperija |
| Mirė | 1942 m. rugpjūčio 6 d. (67 metai) Omskas, TSRS |
| Veikla | Chirurgas, gydytojas |
Borisas Veisbrodas (1874 m. spalio 22 d. Ukmergėje, Rusijos imperija – 1942 m. rugpjūčio 6 d. Omske, TSRS) – Lietuvos žydų kilmės chirurgas, asmeninis Lenino ir Klimento Timirjazevo gydytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1874 m. spalio 22 d. Ukmergėje. Baigė Charkovo universitete. Studijuodamas įsitraukė į revoliucinę veiklą. 1899 m. išsiųstas dirbti į Arkadako gyvenvietę. 1903 m. dėl policijos persekiojimo išvyko į užsienį. 1903-1906 m. dirbo Austrijos-Vengrijos imperijoje. 1906 m. grįžo į Rusiją ir įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją, dirbo Maskvos ligoninėje. 1918 m. buvo Raudonojo kryžiaus komisijos skirtos evakuoti rusų karo belaisvius iš Austrijos-Vengrijos imperijos. B. Veisbrodas palaikė glaudžius santykius su Leninu, po kurio pirmojo priepuolio tapo jo asmeniniu gydytoju. 1919-1920 m. paskirtas vadovauti komisijai skirtai kovoti su epidemija Turkmenistane. 1922 m. tapo Maskvos II ligoninės vyriausiuoju gydytoju. 1934 m. už nuopelnus medicinos vystyme Baltarusijoje ir Ukrainoje apdovanotas Lenino ordinu. Žiemos karo metu dirbo savanoriu fronte, už nuopelnus apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu. 1941 m. spalio mėnesį vokiečių kariuomenei priartėjus prie Maskvos pasitraukė į Omską, kur toliau dirbo gydytoju, mirė 1942 m. rugpjūčio 6 dieną. Buvo palaidotas Omsko kazokų kapinėse, bet 1961 m. panaikinus kapines perlaidotas į senąsias rytų miesto kapines.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Газета: Новопсковщина. «Він жив і працював у Новопскові». № 30 от 24 июля 2009 г, стр.8.
- Полное собрание сочинений В. И. Ленина т.50 стр.204