Žemaitkiemiai (Pilkalnio apskritis)

Koordinatės: 54°46′59″š. pl. 22°28′30″r. ilg. / 54.78307°š. pl. 22.47494°r. ilg. / 54.78307; 22.47494 (Žemaitkiemiai (Pilkalnio apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bolotnikovas (Žemaitkiemis))
Žemaitkiemiai
Bolotnikovas

rus. Болотниково
vok. Szameitkehmen, Lindenhaus
Žemaitkiemiai Bolotnikovas
Žemaitkiemiai
Bolotnikovas
54°46′59″š. pl. 22°28′30″r. ilg. / 54.78307°š. pl. 22.47494°r. ilg. / 54.78307; 22.47494 (Žemaitkiemiai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010) 97
Pašto kodas 238743
Tel. kodas +7 40164

Žemaitkiemiai[1] arba Bolotnikovas (vok. Szameitkehmen, nuo 1936 m. rugsėjo 9 d. Schameitkehmen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Lindenhaus, 19451946 m. rus. Шамайткемен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Болотниково) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės kaimas 2 km į šiaurės vakarus nuo Pilkalnio, prie Ragupės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemaitkiemių kaimo bendruomenė 1933–1937 m.

Įkurti 1580 m. Istoriniai pavadinimo rašybos variantai: Sammeitken, Schameitken, Szameitckehmen.[2] 1736 m. Žemaitkiemiuose minimos 13 vokiškai ir 4 lietuviškai kalbančios šeimos.[3] 1785 m. buvo mišrusis kaimas su 39 ugniakurais,[4] 1823 m. – mišrusis kaimas su malūnu ir 261 gyventoju.[5] 17231818 m. priklausė Įsruties apskrities Užpjaunių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai. Tikintieji priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai. 1874 m. apskrityje įsteigtas Užpjaunių valsčius, kuriam priklausė ir Žemaitkiemių kaimo bendruomenė. 1905 m. turėjo 68 gyvenamuosius namus, 601 gyventoją. 10 iš jų buvo lietuviai.[3]

Kaimo centrinė, seniausia dalis buvo gatvinio tipo, su trimis didelėmis ir apie 20 mažesnių sodybų; likusios keliasdešimt sodybų buvo išsibarsčiusios vienkiemiais didelėje kaimo teritorijoje. Kaimo viduriu ėjo Pilkalnio–KusųGumbinės plentas. Kaimo žemėse buvo Ragupės, Eimenio ištakos, šiaurės rytinėje dalyje telkšojo nedidelė pelkė, kurioje buvo kasamos durpės. Kaime buvo mokykla, svečių namai.

1944 m. rudenį, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vokietijos gilumą, vietinių gyventojų nebeliko. Po Antrojo pasaulinio karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17361818 m. Lietuvos departamentas Prūsijos karalystė
18181945 m. Pilkalnio apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19461946 m. Pilkalnio rajonas Kaliningrado sritis
19472008 m. Dobrovolsko apylinkė
Krasnoznamensko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Dobrovolsko kaimo gyvenvietė
Krasnoznamensko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[6] 1933 m. 1939 m.[7] 2002 m. 2010 m.
601 635 633 593 119 97


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  2. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Lindenhaus (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-02.
  3. 3,0 3,1 Žemaitkiemiai: 4. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.161. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  5. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.4 (P – S), p.418. Kümmel, Halle, 1823 (vok.).
  6. Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-02.
  7. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-02.

  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]