Bohumil Bouček

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie Čekoslovakijos generolą žr. straipsnyje Bohumil Boček
Bohumilas Boučekas
ček. Bohumil Bouček
Bohumil Bouček (1850-1926).jpg
Gimė 1850 m. sausio 5 d.
Podebradai, Austrija-Vengrija Austrija-Vengrija
Mirė 1926 m. gegužės 22 d. (76 metai)
Podebradai, Čekoslovakija Čekoslovakija
Tėvai František Bouček, Antonie Boučková gim. Votočková
Sutuoktinis (-ė) Božena Birnbaumová gim. Schnirchová
Vaikai Bohuslav Bouček
Pareigos gydytojas
Išsilavinimas MUDr., Medicinos studijas, pradėtas Prahoje užbaigė Vienoje
Commons-logo.svg Vikiteka Bohumil BoučekVikiteka

Bohumilas Boučekas (ček. Bohumil Bouček, 1850 m. sausio 5 d.[1] – 1926 m. gegužės 22 d.) – čekų gydytojas, Podebradų kurorto pradininkas[2].

Biografija, gydytojo praktika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

B. Boučekas gimė 1850 m. sausio 5 d. Podebraduose, buvo penktas iš dešimties vaikų Podebradų gydytojo bei pirmos vietinės Františeko Boučeko ligoninės steigėjo šeimoje. Studijavo Prahos akademinėje gimnazijoje, toliau – ten pat Medicinos universitete, ketvirtais studijų metais perėjo į Vieną, kur 1873 m.[3] baigė mokslus įgydamas daktaro laipsnį. Vienoje pasiliko dirbti gydytoju ligoninės chirurgijos skyriuje. 1874 m. skrodimo metu susižeidė kairę ranką, dėl to grėsė jos amputacija, bet tėvas Františekas jį parsivežė namo (į Podebradų ligoninę) ir pats asmeniškai išgydė. 1875 m. B. Boučekas išvyko į Juodkalniją, kur kaip gydytojas dalyvavo mūšiuose su turkais. 1875 m. grįžo į Podebradus padėti savo tėvui ligoninėje. 1877 m. iš tėvo peremė ligoninę, kurioje dirbo gydytoju iki savo mirties 1926 m. 1880 m. Podebradų municipalitetas įvedė viešąją medicinos tarnybą ir B. Boučekui paskyrė aptarnauti Podebradų miestą bei 22 aplinkines gyvenvietes.

1883 vedė našlę Boženą Birnbaumovą (gim. Schnirchova), iš pirmos santuokos turėjusią 2 vaikus. Jo sūnus Bohuslav Bouček – taip pat gydytojas.

Bendruomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

B. Boučekas aktyviai dalyvavo teatro veikloje: kaip aktorius, režisierius, teatro veiklos organizatorius, mėgėjiško teatro bendrijos Jiří prezidentas. Dalyvavo Jiří teatro steigime. 1884–1906 m. buvo municipaliteto narys ir mokyklos tarybos narys bei tvarkė reikalus daugelyje kitų sričių. Pirmosios mieste telefono linijos (jugiančios su vaistininku Janu Helichu) savininkas. Bibliotekos steigėjas.

Podebradų kurorto steigėjas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmiau Podebradų kurorto steigimo dalyvavo kito – geležingo vandens kurorto steigime. Šis kurortas veikė Kalnakasių bažnytėlės pašonėje, miesto dalies, vadinamos Zálabí, teritorijoje 1881–1937 m. Jo lėšomis aplinkui buvo įveistas parkas.

XIX ir XX amžių sandūroje miestas labai kentėjo nuo vandens trūkumo. Tuomet jis buvo Podebradų dvaro savininko grafo Arnošto Filipo HohenlohėsŠilingsfiursto asmeninis gydytojas[4]. Grafas paprašė prūsų didiką Karl von Bülow, kad jis pabandytų virgulių pagalba surasti geriamo vandens šaltinį miestui. Gręžti pradėta II-ame Podebradų pilies kieme, bet net ir pasiekus 30 m gylį vandens neatsirado. B. Boučekas ir Janas Helichas įkalbėjo grafą, kad gręžimas būtų tęsiamas geologinių tyrimų labui, kol, 1905 m. liepos 31 d., 96,7 m gylyje, ištryško mineralinio vandens šaltinis Poděbradka[5]. Daktaras B. Boučekas ne tik tiesogiai prisidėjo prie mineralinio vandens šaltinio atradimo, bet ir tuoj pat pasirūpino mineralinio vandens chemine analize, kuri atskleidė, jog tai šarminis, vidutinės mineralizacijos mineralinis vanduo, turintis ypač daug (>2000 mg/l) ištirpusio anglies dvideginio. Daktaras B. Boučekas pradėjo Podebradką naudoti gydymo tikslams savo mažojoje ligoninėje ir pirmasis pastebėjo, kad ji tinka širdies ir kraujagyslių ligų gydymui. Savo pastebėjimus pirmą kartą išspausdino 1908 m. vasarį moksliniame medicinos žurnale Časopis českých lékařů. 1907 m. daktaras B. Boučekas įkalbėjo grafą, kad savo žemių teritorijoje, šalia šaltinio Charyclea, leistų pastatyti nedidelį kurortą. Kurorto idėją uoliai propagavo savo paskaitose, kuriomis labai susidomėjo visuomenė. Taip pat vedė derybas su aukštesnio rango sveikatos apsaugos institucijų tarnautojais (daktaru Pelclu). Pirmas pastatas Knížecí lázně („Grafų kurortas“) buvo atidarytas 1908 m., ir taip B. Boučekas tapo pirmuoju kurortininku-gydytoju. I pasaulinio karo metu B. Boučekas valdė vieną iš Podebradų lazaretų.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Letopisy ochotnického spolku (1879; Megėjiškos bendrovės kronika)
  • Cholera na Poděbradsku. Epidemiologická studie (savo lėšomis, 1893; Cholera Podebradų šalyje. Epidemiologijos studija)
  • Rozpravy zdravotnické (Spaudė V. Hoblík, 1900; Sveikatos [sistemos] pašnekesiai)
  • Krátká úvaha o stavbě moderní venkovské nemocnice. (Mokslo leidinys, „Časopis lékařů českých“ priedas (1912), 1-11 psl.; Trumpas pamąstymas apie modernios kaimo ligoninės statybą)
  • Lázně Poděbrady (1913; Kurortas Podebradai)
  • Zápisky praktického lékaře MUDr. Bohumila Boučka v lázních Poděbradech 1873–1923 (1923; Gydytojo praktiko MUDr. Bohumilo Boučeko užrašai Podebradų kurorte 1873–1923 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Matriční záznam o narození a křtu, farnost Poděbrady Metrikų įrašas apie gimimą ir krikštą, Podebradų parapija
  2. „Významné osobnosti Poděbrad – 12 významných osobností Poděbrad - aneb sláva našich předků“. Město Poděbrady. 2010-11-01. Nuoroda tikrinta 2020-06-04. 
  3. ŠMILAUEROVÁ, Eva. Poděbrady v proměnách staletí (2. díl). Praha: Scriptorium, 2005. ISBN 80-86197-62-X. 70 psl.
  4. HRABĚTOVÁ, Jana. Poděbrady – Město mého srdce III. – Obrázky z kulturních dějin. Praha: Nakladatelství Ostrov, 2013
  5. VÁCHA, Petr. Vzpomínka na poděbradské osobnosti [online]. Poděbradské noviny [cit. 2017-06-21]