Blagodatė

Koordinatės: 58°17′21″ š. pl. 59°47′09″ r. ilg. / 58.28917°š. pl. 59.78583°r. ilg. / 58.28917; 59.78583
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

58°17′21″ š. pl. 59°47′09″ r. ilg. / 58.28917°š. pl. 59.78583°r. ilg. / 58.28917; 59.78583

Blagodatė su varpine 1910 m.

Blagodatė (rus. Благодать) – buvęs kalnas Rusijoje, Uralo kalnuose, Sverdlovsko srityje. Buvo iškilęs Viduriniojo Uralo rytiniame šlaite, šalia Kušvos miesto, prie Saldos ištakų (Turos intakas). Žymus dėl 1735 m. čia pradėtos magnetito gavybos[1].

Iki kasybų pradžios kalnas buvo triviršūnis, siekė 385 m aukštį. Vienas mansių medžiotojas Blagodatėje atrado magnetito ir apie tai pranešė vietiniam valdininkui. 1735 m. pradėta gavyba, tuo metu tai buvo didžiausias pasaulyje magnetito telkinys. Kalnui suteiktas Blagodatės („Malonės“) vardas. 1826 m. ant kalno pastatytas paminklas mansiui Stepanui Čumpinui, kurį, pasak legendos, vietiniai sudegino už paslapties išdavimą. XIX a. ant išlikusios viršūnės pastatyta Viešpaties Apsireiškimo varpinė, bet XX a. sugriauta.

Gavyba Blagodatėje vykdyta iki 2003 m. Dabar ten belikęs apie 1 km pločio ir 315 m gylio karjeras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 64