Birštono piliakalnis
| Birštono piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Birštono piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Birštono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Birštono seniūnija | ||
| Aukštis | 13-20 m | ||
| Plotas | 70 x 35 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I-II tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 1953 | ||
Birštono piliakalnis arba Vytauto kalnas (AR24) – piliakalnis Birštono savivaldybės teritorijoje, Nemuno dešiniajame krante, 0,35 km į pietus nuo Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis apjuostas daubų. Šlaitai statūs, 13–20 m aukščio. Aikštelė ovali, apie 70 x 35 m dydžio, jos šiaurės vakarų dalis suardyta - iškastos vandentiekio rezervuaro duobės. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Iš šiaurės pusės griovys jungia piliakalnį su gretima aukštuma. Piliakalnis ir aukštuma sujungti laiptais.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1953 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 1968 m. archeologai nustatė piliakalnio teritoriją.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Birštono piliakalnis nuo seno apipintas legendomis ir padavimais. Sakoma, kad čia po medžioklių ilsėdavęsis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.[2] XIV a. pabaigoje ir vėliau piliakalnyje stūksojo tvirta, sunkiai paimama medinė Birštono pilis (pasak Burgundijos diplomato Žilibero de Lanua, 1414 m. nedidelė pilies pastatų dalis buvo plytų mūro), galbūt vienaamžė su pirmąja Punios pilimi. Ją supo gilios, šaltiniuotos raguvos, pelkė, gilus griovys, pylimas ir įtvirtinta papilio gyvenvietė. Pilyje veikė Ldk medžioklės dvaras; XIX a. buvusi Birštono pilies vieta vietos žmonių vadinta Užkeiktu dvaru.
Vytauto laikais Birštonas buvo strategiškai svarbi LDK vietovė. Medinė pilis ne kartą pulta kryžiuočių. XIV–XVI a. pilyje apsistodavo didieji kunigaikščiai ir didikai, atvykdavę į šiose vietose rengtas medžiokles; kartais pilis tapdavo prieglobsčiu nuo priešo kariuomenės besislepiantiems apylinkių gyventojams. 1473 m. Birštono pilyje nuo šalyje siautusio maro su šeima slėpėsi Ldk Kazimieras Jogailaitis. Pilis netekusi gynybinės reikšmės ir nunykusi XV–XVI a..
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Vaizdas nuo Birštono piliakalnio -
Vaizdas nuo Birštono piliakalnio -
Nemuno kilpa ties Birštonu -
Nemunas nuo piliakalnio rudenį
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Prienlaukio piliakalnis 12 km | Žarijų II piliakalnis 4 km | Pašventupio piliakalnis 10 km Pelekonių I piliakalnis 9 km |
| |||||||
| Pašlavančio piliakalnis 17 km |
|
Paukščių piliakalnis 14 km | |||||||||
| Naravų piliakalnis 3,5 km | Punios piliakalnis 13 km Rombonių piliakalnis 17 km |
Šilėnų piliakalnis (Birštonas) 8 km Gerulių (Stakliškės) piliakalnis 17 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Daugudis. Birštono piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 228 psl.
- ↑ Mūsų paveldas
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.
