Gerulių (Stakliškės) piliakalnis
Gerulių (Stakliškės) piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Prienų rajonas | ||
Seniūnija | Stakliškių seniūnija | ||
Aukštis | 10 m | ||
Plotas | 13 x 7 | ||
Priešpilis | gyvenvietė | ||
Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmetis m.e. | ||
Žvalgytas | 1971 | ||
Tirtas | 1988 m. |
Gerulių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis (A168KP) ir gyvenvietė (A168K2P) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Gerulių kaimo (Stakliškių seniūnija) šiaurės rytų pakraštyje, Verknės intako Obelties dešiniajame krante.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnį iš vakarų ir šiaurės vakarų juosia upelio slėnis, iš šiaurės ir šiaurės rytų supa dauba, iš pietų ir rytų prieina gretima aukštuma. Jį nuo aukštumos skiria platus, iki 2 m gylio griovys. Šlaitai nuo slėnio statūs, daugiau, kaip 10 m aukščio. Aikštelė trikampė, 13 x 7 m dydžio, su ryškiu kultūriniu sluoksniu, apjuosta 1–7 m aukščio pylimu. Kalva apaugusi medžiais. Piliakalnio pietinėje ir pietryčių papėdėje yra gyvenvietės liekanų.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1988 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos. -0,9 km į vakarus nuo piliakalnio yra Gerulių pilkapynas.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
![]() |
Paukščių piliakalniai 14 km | Medžionių piliakalnis 14 km Pieštuvėnų piliakalnis 10 km |
Stakliškių piliakalnis 7 km Napoleono kepurė 6 km |
![]() | |||||||
Šilėnų (Jieznas) piliakalnis 11 km Naravų piliakalnis 21 km |
|
Mirgelių piliakalnis 18 km | |||||||||
Kružiūnų piliakalnis 11 km Gerulių (Alytus) piliakalnis 3 km |
Daugų piliakalnis 23 km | Voniškių piliakalnis 27 km Pivašiūnų piliakalnis 10 km |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algimantas Merkevičius. Gerulių (Stakliškės) piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 613 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.