Birštono piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Birštono piliakalnis
Vytauto kalnas Birstone.jpg
Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas)

Birštono piliakalnis
Koordinatės
54°35′49″N 24°02′01″E / 54.59694°N 24.03361°E / 54.59694; 24.03361Koordinatės: 54°35′49″N 24°02′01″E / 54.59694°N 24.03361°E / 54.59694; 24.03361
Savivaldybė Birštono savivaldybė
Seniūnija Birštono seniūnija
Aukštis 13-20 m
Plotas 70 x 35
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I-II tūkstantmetis
Žvalgytas 1953

Birštono piliakalnis arba Vytauto kalnas (AR24) – piliakalnis Birštono savivaldybės teritorijoje, Nemuno dešiniajame krante, 0,35 km į pietus nuo Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis apjuostas daubų. Šlaitai statūs, 13–20 m aukščio. Aikštelė ovali, apie 70 x 35 m dydžio, jos šiaurės vakarų dalis suardyta - iškastos vandentiekio rezervuaro duobės. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Iš šiaurės pusės griovys jungia piliakalnį su gretima aukštuma. Piliakalnis ir aukštuma sujungti laiptais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1953 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 1968 m. archeologai nustatė piliakalnio teritoriją.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis apipintas legendomis. Sakoma, kad čia po medžioklės ilsėdavosi didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas.[2] XIV a. pabaigoje piliakalnyje stūksojo tvirta, sunkiai paimama medinė Birštono pilis, vienaamžė su pirmąja Punios pilimi. Ją supo gilios, šaltiniuotos raguvos, klampi šaltiniuota pelkė, pylimas ir įtvirtintas papilys. Netoli pilies buvo LDK dvaras, vėliau žinomas kaip Užkeiktas dvaras.

Vytauto laikais Birštonas buvo strategiškai svarbi valstybės vieta. Medinė pilis buvo ne kartą pulta kryžiuočių. Pilyje lankydavosi kunigaikščiai ir kiti didikai, atvykdavę į medžiokles, kartais pilis buvo prieglobsčiu nuo karų ir neramumų besislapstantiems. Birštono pilyje 1473 m. gyvenęs karalius Kazimieras Jogailaitis su šeima slėpėsi nuo šalyje siautėjusios maro epidemijos. Pilis netekusi gynybinės reikšmės ir nunykusi iki XVII a.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Prienlaukio piliakalnis 12 km Žarijų II piliakalnis 4 km Pašventupio piliakalnis 10 km
Pelekonių I piliakalnis 9 km
Blank-50px.png
Pašlavančio piliakalnis 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Paukščių piliakalnis 14 km
Naravų piliakalnis 3,5 km Punios piliakalnis 13 km
Rombonių piliakalnis 17 km
Šilėnų piliakalnis (Birštonas) 8 km
Gerulių (Stakliškės) piliakalnis 17 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Daugudis. Birštono piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 228 psl.
  2. Mūsų paveldas
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]