Biržuvėnų miškai
55°56′ š. pl. 22°28′ r. ilg. / 55.933°š. pl. 22.467°r. ilg. Biržuvėnų miškai – miškai Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km į rytus nuo Telšių.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plotas 3470 ha, mišku apaugę 2920 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 2290 ha; priklauso Telšių miškų urėdijos Ubiškės ir Survilų girininkijoms. Sudaro 11 miškų. Didesni: Biržuvėnų, Skliausčių, Smalkos, Stonkalnio, Sūrupio. Šiaurinėje dalyje įsiterpę Dūseikių ir Gaudučių durpynai. Rytiniu pakraščiu teka Virvytė, 17 kvartale ant jos intako pastatyta užtvanka ir įrengtas tvenkinys. Miškų paviršius banguotas.
Medynai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augavietės nederlingos ir derlingos normalaus drėgnumo bei laikinai užmirkusios. 4 % miškų vandens apsaugos, 96 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 27 %. Pušynų yra 48 %, eglynų ir beržynų po 24 %, baltalksnynų 2 %, drebulynų ir juodalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 29 %, pusamžiai medynai 48 %, pribręstantys 19 %, brandūs 4 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas 11,9, skalsumas 0,7, tūris l75 m³/ha. Kasmet priauga 4,5 m³/ha. Miškuose gausu uoginių augalų, ypač mėlynių; gyvūnų nedaug.
Triliemenis ąžuolas ir Jomantų ąžuolas Survilų girininkijoje, Vincento eglė ir Tado Blindos pušis Ubiškės girininkijoje paskelbti gamtos paminklais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1944–1954 m. miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanų būriai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Biržuvėnų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 241 psl.