Biržuvėnai
| Biržuvėnai | ||
|---|---|---|
  Biržuvėnai |
||
| 55°53′38″š. pl. 22°27′47″r. ilg. / 55.894°š. pl. 22.463°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Telšių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Luokės seniūnija | |
| Gyventojų | 79 | |
 Vikiteka |
Biržuvėnai | |
Biržuvėnai – kaimas rytinėje Telšių rajono savivaldybės dalyje, 4 km į vakarus nuo Luokės, abipus Virvyčios. Seniūnaitijos centras, veikia biblioteka.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Birsine vietovė pirmąkart paminėta 1253 m. balandžio 5 d. Kuršo vyskupo Henriko rašte dėl pietinio Kuršo žemių dalybų. Ši data sietina su čia esančiu piliakalniu, vadinamu Koplyčkalniu, Bambizkalniu.
Nuo XIV a. žinomas karališkasis Biržuvėnų dvaras, vėliau perėjęs į privačias rankas. XVI a. Biržuvėnai buvo valsčiaus, kuris 1667 m. vadinamas pavietu, administracinis centras. 1670 m. dvarą pradėjo valdyti bajoras Mikalojus Gorskis. Ši dvarininkų giminė XVIII–XX a. pr. pastatė naują dvaro sodybą, užtvenkė Virvyčios upę, pastatė vandens malūną, lentpjūvę, 1907 m. įkūrė parką, 1909 m. įsteigė kartono fabriką (veikė iki 1938 m.).
1720 m. Augustas II Biržuvėnams leido rengti turgus. 1923 m. dvarui priklausė 185 gyventojai. Dauguma dvaro pastatų išliko iki šiol. Gorskių dvare buvo įrengta muziejinė ekspozicija, dabar dvaras restauruojamas. Netoli Biržuvėnų dvaro parko, miške, – legendomis apipinta „Laumės pėda”. Anot padavimų, čia trykštančių šaltinių vanduo yra stebuklingas – jis gali sugrąžinti jaunystę ir sveikatą.
1915 m. pavasarį kaime įvyko mūšis tarp rusų kazokų ir vokiečių karinių dalinių.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. | Biržuvėnų valsčiaus centras | Žemaitijos seniūnija |
| XVIII a. | Šiaulių reparticija | |
| 1919-1950 | Luokės valsčius | Telšių apskritis |
| 1954-1966 | Biržuvėnų apylinkė | Telšių apskritis |
| 1966-1955 | Luokės apylinkė | Telšių apskritis |
| 1995– | Luokės seniūnija | Telšių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1975 m.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 125 | 185 | 297 | 257 | 260 | 236 | ||
| 1984 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | ||
| 213 | 157 | 146 | 107 | 79 | - | ||
| |||||||
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Piliakalnis, vadinamas Koplyčkalniu, Bambizkalniu (IX–XIII a.);
- Dvaro sodyba (XVIII–XX a. pr.);
- Skenduolių kryžius (1912 m.);
- Laumės pėda;
- Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės (1915 m.).
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Biržuvėnų piliakalnis ir papėdės gyvenvietė -
Biržuvėnų piliakalnio aikštelės pietinė dalis ir pylimas -
Biržuvėnų piliakalnio aikštelės šiaurinė dalis -
Biržuvėnų dvaro rūmų užpakalinis fasadas -
Biržuvėnų dvaro rūmų fligelis -
Biržuvėnų dvaro inžinieriaus namas -
Biržuvėnų dvaro plytinės plyta -
Skenduolių kryžius (1912 m.) -
Laumės pėda iš šiaurės rytų -
Laumės pėda iš pietvakarių -
Šventoji pušis iš pietvakarių -
Šventoji pušis iš šiaurės vakarų -
Kryžius prie Šventosios pušies kamieno -
Vokiečių karių kapų vaizdas nuo Gorskių gatvės -
Vokiečių karių kapai
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Biržuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 241 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Biržuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 169 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Biržuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 262
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Biržuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 131 psl.
- Trumpai apie Biržuvėnus Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Rūdupiai – 4 km | Jokšai | Pabunginė |
| |||||||
| Petraičiai |
|
LUOKĖ – 4 km | |||||||||
| Rapaliai Baltininkai – 5 km |
Paliepiai – 2 km | Baltakiškė | |||||||||
