Bioplastikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gėlių pakuotė iš polilaktido PLA
Trapių gaminių pakavimo granulės iš krakmolo

Bioplastikas (angl. Bioplastic) – mažiausiai kenksminga plastikų rūšis, gaminama iš atsinaujinančių gamtos resursų, t. y. augalų. Augaluose esančios celiuliozė, gliukozė, aliejai ar krakmolas, padedant organiniams tirpikliams, skaidomos į polimerus, kurie pakeičia įprasto plastiko polimerus, gaunamus iš naftos. Bioplastiko gamyboje naudojamos augalinės žaliavos arba jis mikroorganizmų pagalba yra biologiškai skaidomas.[1] Tai lengvai yranti dirvožemyje medžiaga, neteršianti gamtos. Bioplastikas gali būti pagamintas iš cukranendrių, kukurūzų, medienos. Tačiau ne visos bioplastiko rūšys, pagamintos iš krakmolo, celiuliozės, biopolimerų ir kitų medžiagų, visiškai skyla, bet ši medžiaga, bet kuriuo atveju yra daug mažiau teršianti aplinką nei tradicinės plastmasės, kurių gamyba paremta iškastiniu kuru. Įprastas plastikas nėra savaime suyranti medžiaga. Bioplastikų gamybos augimas mažina priklausomybę nuo naftos produktų.

Bioplastiko gaminiai dažniausiai žymimi ženklu „OTHER“ ir skaičiumi „7“ – tarptautiniu perdirbimo kodu. 2014 m. duomenimis, pasaulinė bioplastikų gamyba sudarė apie 0,2% nuo 300 mln. tonų polimerų rinkos.[2]

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bioskaidus plastikas.

Bioplastiko gaminiui, visam ar iš dalies, gaminti iš augalinių žaliavų naudojama augalų biomasė. Ji yra gaunama iš kukurūzų, cukranendrių, medienos celiuliozės ir kt. Biologiškai skaidomas plastikas suyra aplinkoje prieinamų mikroorganizmų pagalba. Ši medžiaga virsta natūralia, pavyzdžiui vandeniu, anglies dioksidu, kompostu (be dirbtinių priedų). Biologinio skaidymo procesas priklauso nuo supančios aplinkos sąlygų, temperatūros, medžiagos ir kt. Biologinio skaidymo savybės nepriklauso nuo medžiagos pirminio šaltinio, tačiau yra susijęs su medžiagos chemine struktūra.

Bioplastikų grupės:

  • biologiškai neskaidomi, bet gali būti pilnai arba dalinai pagaminti iš augalinių žaliavų: polietilenas PE, polipropilenas PP ar polietilentereftalatas PET ir techninių charakteristikų polimerai politrimetileno tereftalatas PTT ar termoplastinis poliesterio elastomeras TPC-ET,
  • biologiškai skaidomi ir pagaminti iš augalinių žaliavų plastikai: polilaktidas PLA, polihidroksialkanoatas PHA ar polibutileno sukcinatas PBS,
  • plastikai, kurie remiasi iškastiniais resursais ir yra biologiškai skaidomi, tokie kaip kopoliesteris PBAT.

Bioplastikai ne visada prilygsta savo savybėmis iš naftos gaminamiems plastikams, tačiau jie lengviau suyra ir gali būti kompostuojami kaip organinė atlieka. Nepaisant visų privalumų, problemiškas yra bioplastikų gaminimas, nes tam reikia panaudoti maistinius augalus, nors tuo pačiu metu pasaulyje trūksta maisto išteklių. Naujų bioplastikų tyrimai ir gamyba vykdomi pasitelkiant genų inžineriją, modifikuotus augalus ir bakterijas.

Tai, kad bioplastikų pakuotės lengviau suyra, nereiškia, jog jas galima bet kur išmesti. Manoma, geriausia išeitis - bioplastikus kompostuoti. Tai galima atlikti ne tik pramoniniuose įrenginiuose, bet ir namų ūkyje. Iškyla tam tikrų sunkumų dėl atskiros bioplastikų rūšiavimo infrastruktūros kūrimo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka