Pereiti prie turinio

Polimeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Polimerai)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Polimeras (gr. – polys 'daug' + meros 'dalis') – medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš daug besikartojančių struktūrinių vienetų, vadinamų monomerais, sujungtų kovalentiniais cheminiais ryšiais. Polimerai gali būti sudaryti iš šimtų ar tūkstančių monomerų. Polimerai pagal kilmę gali būti skirstomi į gamtinius, dirbtinius ir sintetinius.

Cheminė reakcija, kuri sujungia monomero molekulės į polimero molekulę, vadinasi polimerizacija. Vykstant šiai reakcijai, nesusidaro joks šalutinis produktas, skirtingai nei vykstant polikondensacijos reakcijai. Polimerų pavyzdžiai yra plastikas, guma, ir skaidulos (pluoštai). Pavyzdžiui, natūrali guma yra polimeras, sudarytas iš sujungtų izopreno monomerų.

Polimerų rūšys ir charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Homopolimerai dažniausiai vadinami pridedant poli- prie monomero pavadinimo. Pvz., monomeras stirenas susipolimerizuoja į polistireną.

Daug stireno molekuliu susijunge į ilgą polistireno molekulę

Polimeruose, monomerai dažnai susijunga vienas po kito suformuoti polimero molekulės kaip grandinės. Šitos grandinės gali būti be šakų arba gali turėti molekulinės grupės išsikišę nuo šonų pagrindinių grandinių kaip šakos. Kai kuriose vietose polimerų grandinės gali susijungti tarpusavyje.

Gamtiniai polimerai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Celiuliozės grandinės sudarytos iš gliukozės monomerų. Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių monomerų. Baltymų grandinės gali būti sujungtos šonais, jei kiekviena grandinė turi, pvz., cisteiną su -SH grupe – tuomet tos grupės susijungia susidarančiomis -S-S- ryšiais tarp cisteinų grandinėse.

Iš dirbtinių polimerų gaminami šviečiantys akmenys

Dirbtiniai polimerai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbtinės polimerinės medžiagos gali būti plastikas (plastmasė), guminės medžiagos, arba skaidulos (pluoštai). Dabar yra išrasta polimerinių medžiagų su maišytom charakteristikom. Polimerai gali būti maišyti su kitom medžiagom, gaminami tepalai, ir kitokios nekietos medžiagos. Dirbtiniai polimerai taikomi pačiose inovatyviausiose ir netikėčiausiose srityse, pvz., iš jų gaminami dirbtiniai šviečiantys akmenys.


Plastikų pavyzdžiai yra:

Guminės medžiagos (kaučiukas)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guminių medžiagų pavyzdžiai yra:

  • gamtinė (natūrali) ar sintetinė guma sudaryta iš izopreno (2-metil-1,3-butadienas) monomerų
  • sintetinė guma sudaryta iš 1,3-butadieno ir gal maišyta su izopreno, stireno, ar kitų monomerų
  • sintetinė guma sudaryta iš chloropreno (2-chloro-1,3-butadienas) monomerų. DuPonto kompanija išrado ir pavadino Neoprene.
  • butilo guma sudaryta iš isobutileno (metilpropeno) monomerų su truputi izoprenų
  • poliuretanas – guminė kopolimerinė medžiaga kuri turi pilną uretano (karbamato) grupių (-O-CO-NH-). Gali būti gaminta pilna ar išpūsta dujomis.
  • polisiloksanas – polimeras, dažnai guminis, sudarytas iš -O-SiR2- grupių. R dažnai būna metilo grupės. Šios medžiagos kartais nechemiškai vadinamos silikono guma.

Polimerų pavyzdžiai kurie gali formuoti skaidulas (pluoštus) yra:

Pluoštuose, polimerų molekulių grandinės išsitraukia pagal pluošto ilgį. Šitokia molekulių orientacija duoda pluoštams stiprumą. Šitokius pluoštus dažnai galima pagaminti kad galima būtų sukti į siūlus ir tada dažnai įausti į drabužines medžiagas.