Bilištis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bilištis
alb. Bilisht
Bilishti.jpg
Miesto centras

Bilištis
40°37′40″ š. pl. 20°59′30″ r. ilg. / 40.62778°š. pl. 20.99167°r. ilg. / 40.62778; 20.99167 (Bilištis)Koordinatės: 40°37′40″ š. pl. 20°59′30″ r. ilg. / 40.62778°š. pl. 20.99167°r. ilg. / 40.62778; 20.99167 (Bilištis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Albanijos vėliava Albanija
Apskritis: Korčės apskritis
Apygarda: Devolio apygarda
Gyventojų (2011): 6 250
Kirčiavimas: Bìlištis

Bilištis – miestas pietrytinėje Albanijos dalyje, 30 km į pietryčius nuo Korčios ir 9 km nuo kaimyninės Graikijos Respublikos sienos – kalvotoje vietovėje, šalia Devolio upės. Daugumą gyventojų sudaro albanai, daugiausia musulmonai. Mieste gyvena ir nedidelė dalis makedonų etninės mažumos, kadaise gausiai gyvenusios šiame mieste ir jo apylinkėse, atstovų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos senųjų šių vietų gyventojų – ilyrų genčių. Bilištis, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos – sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.

Nuo IV a. pabaigos Romos imperijai suskilus į dvi valstybes, miestas atiteko Bizantijos imperijai. VI mūsų eros amžiaus į Balkanų regioną intensyviai ėmus skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių – dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių. Nepaisant to, miestas ir jo apylinkės išliko kompaktiškai apgyvendintos šių etninių grupių.

Viduriniais amžiais miestas ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai. Nuo XIV a. Bilištis atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas.

Apie gausią makedonų (bulgarų) bendruomėnę byloja XVII a. turkų valdininko ataskaita, kurioje miesto gyventojais minimi tik makedonai (bulgarai) ir aravnitai (albanai ortodoksai). Vėlesniais Osmanų imperijaos laikais pradėjo plisti islamas, vyko vietos slavų albanizacija ir asimiliacija. XIX a. pabaigoje yra minima šiame mieste gyvenusi nemenka slavų musulmonų bendruomenė.

Nuo 1912 metų, Albanijai paskelbus nepriklausomybę, šis miestas priklauso Albanijos Respublikai. Pirmo pasaulinio karo metu, 1916 m., miestas kurį laiką buvo užimtas Bulgarijos kariuomenės.

II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okupuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.

Komunizmo valdymo laikais, miesto reikšmė išaugo, pastatyta pramonės įmonių. Šaliai pasukus rinkos ekonomikos keliu, kaip ir visa šalis, dešimto dešimtmečio pradioje nukentėjo nuo ekonominės krizės, 1997 m. – nuo finansinės šalieš krizės.

Architektūra ir archeologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl laikui bėgant išlikusio menko miesto ekonominio ir socialinio vaidmens, didelės Korčios svarbos, mieste reta turtingos architektūros pavyzdžių, nors yra išlikę keletas Osmanų laikų architektūros pavyzdžių. Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]