Bikerniekų valsčius
Bikerniekų pagastas latv. Biķernieku pagasts | |
---|---|
Valstybė | Latvija |
Regionas | Latgala |
Savivaldybė | Daugpilio savivaldybė |
Administracinis centras | Bikerniekai |
Gyvenviečių skaičius | 15 |
Vadovas | Marytė Danilova |
Gyventojų | 799 |
Plotas | 69 km² |
Tankumas | 12 žm./km² |
Tinklalapis | Bikerniekų valsčius |
Bikerniekų valsčius (latv. Biķernieku pagasts) – valsčius pietryčių Latvijoje, Latgaloje, Daugpilio savivaldybės šiaurės rytų dalyje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio. Centras – Bikerniekai.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bikerniekų valsčius siejasi rytuose su Kraslavos savivaldybės Izvaltos valsčiumi, pietuose su Daugpilio savivaldybės Naujenės, pietvakariuose su Malinovo vakaruose – su Viškių, šiaurėje su Ambelių valsčiais.
Valsčiaus teritorijos 4354,6 ha užima žemės ūkio žemė, 1150,6 ha - miškas.
Didžiausios gyvenvietės: Bikerniekai, Akleniškiai, Bramaniškiai, Dekšniai (Latvija), Krasnojė, Krivošejeva, Kudina, Didieji Kriviniai, Lipiniškiai, Melnica, Panteliškiai, Pavlovska, Reiniškiai, Šelechovka, Viselova, Zvindeliškiai.
Upės: Balta, Linksna, Mažoji Mūša, Putanių upė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įsteigtas 1931 m. apjungus Naujenės, Izvaltos ir Viškių valsčių dalis. 1935 m. valsčiaus plotas buvo 79,7 km², buvo 4903 gyventojai. 1945 m. įsteigtos 4 kaimų tarybos, 1949 m. valsčius likviduotas. 1959 m. prie Bikerniekų kaimo tarybos prijungta Krivošejevo kaimo taryba, 1965 m. kolūkis Znamia oktiabria prijungtas prie Malinovo tarybos, 1977 m. dalis – prie Izvaltos, 1980 m. – prie Vecpilio kaimo tarybos. 1990 m. atkurtas valsčius, 2009 m. administracinės teritorinės reformos metu jis priskirtas Daugpilio savivaldybei.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1931–1945 m. | Bikerniekų valsčius, Daugpilio apskritis |
1959–1990 m. | Bikerniekų apylinkė, Daugpilio rajonas |
1990–2009 m. | Bikerniekų valsčius, Daugpilio rajonas |
nuo 2009 m. | Bikerniekų valsčius, Daugpilio savivaldybė |
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus pagrindinė ūkio šaka – žemės ūkis, ypač pienininkystė. Veikia 19 žemdirbystės ūkių ir 637 asmeniniai ūkiai. Valsčiaus kelių ilgis – 56 km, iš jų asfaltuoti – 3 km.[1]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2008 m. valsčiuje buvo 799 gyventojas, iš jų latviai 10,4%, rusai 77,3%, lenkai 4,1%, baltarusiai 5,6%, kitų tautybių 2,6%. Ekonomiškai aktyvūs 444 gyventojai, 155 vaikai, 252 pensininkai. 12 daugiavaikių šeimų. [2]