Beringo sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°00′ š. pl. 166°15′ r. ilg. / 55.000°š. pl. 166.250°r. ilg. / 55.000; 166.250

Salos palydovinė nuotrauka

Beringo sala (rus. Остров Беринга) – didžiausia Komandoro salų grandinės, esančios į rytus nuo Kamčiatkos pusiasalio, tarp Ramiojo vandenyno ir Beringo jūros, sala. Nuo Kamčiatkos pusiasalio atskirta Kamčiatkos sąsiauriu, nuo Medno salos (rytuose) – Admirolo Kuznecovo sąsiauriu. Priklauso Rusijai, Kamčiatkos kraštui (Aleutų rajonas).

Plotas 1667 km². Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 90 km, plotis iki 24 km. Paviršius kalnuotas, iškyla iki 755 m. Būdinga tundros augmenija, gausų jūrinių paukščių kolonijų. Didžioji dalis salos patenka į Komandoro biosferos draustinį. Šiaurėje yra didelis Saranojės ežeras (32 km²).

2005 m. Beringo saloje gyveno 752 žmonės (tarp jų ~300 aleutų). Visi jie susitelkę Nikolskojės gyvenvietėje. Verčiamasi daugiausia žvejyba.

Beringo saloje yra 1741 m. čia mirusio keliautojo Vitaus Beringo kapavietė[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 60–61 psl.