Šv. Lauryno sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 63°24′ š. pl. 170°10′ v. ilg. / 63.400°š. pl. 170.167°r. ilg. / 63.400; 170.167

Šv. Lauryno salos padėtis

Šv. Lauryno sala (angl. St. Lawrence Island, jup. Sivuqaq) – sala Beringo jūros šiaurėje, tuoj į pietus nuo Beringo sąsiaurio, 58 km į rytus nuo Čiukčių pusiasalio. Sala priklauso JAV, Aliaskai.

Plotas 4640 km². Salos ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 145 km, plotis 15–35 km. Sala vulkaninės kilmės, būdingos žemumos su pavienėmis vulkaninėmis aukštumomis. Didžiausias aukštis – 672 m (Kookooligito k.). Daug ežerų.[1] Būdinga tundra, veši arktiniai karklai. Saloje gausiai peri jūriniai paukščiai. Į pietus nuo salos tyvuliuoja žiemą neužšąlančios properšos.

Šv. Lauryno saloje 2010 m. gyveno 1352 gyventojai, daugiausia Sibiro jupikai. Pagrindinė gyvenvietė – Gambelas (681 gyv.). Verčiamasi žvejyba, elnininkyste.

Šv. Lauryno sala apgyvendinta prieš 2500–2000 metų. 1728 m. ją pasiekė pirmasis vakarietis Vitas Beringas. XIX a. dauguma salos jupikų mirė nuo bado ir alkoholizmo. 1900 m. įveisti šiaurės elniai. Šaltojo karo metais saloje veikė svarbus karinis radaras ir karinė oro bazė.

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šv. Lauryno sala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013