Berezniakų piliakalnis
Appearance
Berezniakų piliakalnis (rus. Березняки) – III a. – V a. įtvirtintas piliakalnis Volgos dešiniajame krante prie Rybinsko, Jaroslavlio sritis.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnį 1903 m. tyrė Aleksandras Spicynas, 1934–1935 m. P. Tretjakovas. Piliakalnį juosė griovys, aikštelė buvo aptverta medine siena. Aikštelėje rasta ręstinių keturkampių su atvirais židiniais 0,8–1,6 m aukščio pastatų liekanų, geležinių įmovinių kirvelių, molio svarelių, žalvarinių segių, antkaklių, karolių. Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, palaikė ryšius su Padnieprės ir Baltijos pietryčių kraštų gentimis. Priskiriamas Djakovo kultūrai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Berezniakų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 82 psl.
58°02′31″š. pl. 38°53′06″r. ilg. / 58.0418683°š. pl. 38.8850784°r. ilg.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- А. Спицын. Новые сведения о городищах дьякова типа. Санкт-Петербург: тип. И. Н. Скороходова, 1905
- Археологические разведки. Сост. А. Спицын, чл. Имп. Археол. комис.; Имп. Археол. комис. Санкт-Петербург: тип. Гл. упр. Уделов, 1908