Pereiti prie turinio

Berberų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Berberų
PaplitimasŠiaurės Afrika
Kalbų skaičius>14
KilmėSemitų-chamitų
Geografinis paplitimas
Klasifikacijarytų berberų, šiaurės berberų, tuaregų, gvančių (?), numidų (?)

Berberų kalbos (ⵜⴰⵎⴰⵣⵉⵖⵜ, Tamaziɣt) – semitų-chamitų kalbų šeimai priklausančių kalbų grupė, vartojama Šiaurės Afrikoje gyvenančių berberų genčių. Plačiausiai berberų kalbos vartojamos Magribe (Maroke, Alžyre, Tunise), mažiau Libijoje, Malyje, Nigeryje, Burkina Fase, Mauritanijoje, Egipte. Šios kalbos taip pat vartojamos berberų diasporos pasaulyje. Berberų kalbai Maroke nuo 2011 m. suteiktas valstybinės kalbos statusas (greta arabų), o Alžyre – regioninės kalbos (greta prancūzų) statusas.

Nors didelė dauguma Šiaurės Afrikos gyventojų yra berberų kilmės, tik palyginti nedidelė jų dalis tebekalba berberų kalbomis. Šios kalbos turi 2200 metų senumo rašto tradiciją (tifinagas), bet dabar dažniau vartoja arabų ar lotynų raštą. Manoma, kad berberų prokalbė anksti atsiskyrė nuo kitų semitų-chamitų kalbų, bet pati susisegmentavo į atskiras kalbas palyginti neseniai.

Išskiriamos šios berberų kalbos:

Su berberų kalbomis siejama gvančių kalba, vartota vietinių Kanarų salų gyventojų.