Berberų prokalbė
| Berberų prokalbė | |
| Paplitimas | Šiaurės Afrika |
|---|---|
| Klasifikacija | Pasaulio prokalbė(hipotezė) >Semitų-chamitų kalbos >>Berberų kalbos |
Berberų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios išsivystė dabartinės berberų kalbos. Manoma, kad berberų prokalbė anksti atsiskyrė nuo kitų semitų-chamitų kalbų, bet pati susisegmentavo į atskiras kalbas palyginti neseniai. Prokalbė kadaise buvo semitų-chamitų kalba, o jos palikuonys, berberų kalbos – artimos senovės egiptiečių, kušitų, semitų, čadinėms ir omotų kalboms.[1]
Fonetika ir fonologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Berberų prokalbė | Zenagų | Tamašekas / | Zenagų kalbos |
|---|---|---|---|
| *a | a | ӑ | ə |
| *i | i | ə | ə |
| *u | u | ə | ə |
| *aa | a | a | a |
| *ii | i | i | i |
| *ee | i | e | i |
| *uu | u | u | u |
Priebalsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Lūpiniai | Dantiniai | Postalveoliariniai/
Palataliniai |
Veliariniai | Uvuliariniai | Glotaliniai | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grynieji | Faringalizuoti | Grynieji | Labializuoti | |||||||
| Sprogstamieji | Duslieji | t, tt | ḱ, ḱḱ | k, kk | ʔ | |||||
| Skardieji | b, bb | d, dd | dˤ, dˤdˤ | ǵ, ǵǵ | ɡ, ɡg | ɡgʷ | ||||
| Afrikatos | Duslieji | f, f | s, s | ʃ, ʃʃ? | ||||||
| Skardieji | β | z, zz | zˤ, zˤzˤ | ʒ? | γ | |||||
| Nosiniai | m, mm | n, nn | ||||||||
| Vibraciniai | r, rr | |||||||||
| Šoniniai | l, ll | |||||||||
| Aproksimantai | j, jj | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Allati, Abdelaziz. Diachronie tamazighte ou berbère – Publications de L'Université Abdelmalek Essaâdi, 2002. – psl. 296. – ISBN 9981-61-015-1
- ↑ Kossmann, Maarten (2001a), L'origine du vocalisme en zénaga de Mauritanie, in Ibriszimow, Dymitr & Vossen, Rainer, Études berbères, psl. 89–95
- ↑ Kossmann, M.G. (1999): "Essai sur la phonologie du proto-berbère", Rüdiger Köppe Verlag Archyvuota kopija 2021-01-20 iš Wayback Machine projekto., ISBN 978-3-89645-035-7
- ↑ Kossmann, Maarten (2001b), The Origin of the Glottal Stop in Zenaga and its Reflexes in the other Berber Languages, Afrika und Übersee Т. 84: 61–100