Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
56°01′31″š. pl. 21°48′46″r. ilg. / 56.0252°š. pl. 21.8128°r. ilg.
Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Telšių |
Dekanatas | Plungės |
Savivaldybė | Plungės rajonas |
Gyvenvietė | Beržoras |
Statybinė medžiaga | medis |
Pastatyta (įrengta) | 1746 m. |
- Kitos reikšmės – Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.
Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia – bažnyčia Beržoro kaime (Plungės rajonas), Beržoro ežero šiaurės vakarų krante, 2 km į pietus nuo Platelių bažnyčios. Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Telšių vyskupijoje.[1] Kartu su Beržoro kapinėse stovinčiomis varpine ir Šv. Jono Nepomuko koplyčia sudaro valstybės saugomą sakralinių pastatų ansamblį.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis komplekso pastatas iškilo ne vėliau kaip XVIII a., nors tiksli data žinoma nėra. Tai buvo medinė šv. Jono Nepomuko koplyčia. Ilgainiui į ją nebetilpo visi kaimo tikintieji, tad 1746 m. pastatyta didesnė bažnyčia, jai suteiktas šv. Stanislovo titulas. Bažnyčia yra liaudies architektūros bruožų, medinė, kryžminių formų. Pagrindinis jos altorius, kurių iš viso yra 4, priskiriamas baroko stiliui.
14 Kryžiaus kelio koplyčių
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1760 m. veikiančios Beržoro kalvarijos yra vienintelis Lietuvoje XVIII a. įsteigtas Kryžiaus kelio architektūrinis ansamblis.[3] Beržoro kryžiaus kelius įsteigė Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius. Keturiolikoje koplyčių išdėstyta keturiolika įprastinių Kryžiaus kelio stočių. XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Kristaus kančios kelio koplyčios Beržore buvo nugriautos, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – atstatytos.
Beržoro dvare 1746 m. pastatyta medinė koplyčia, kurią retkarčiais aptarnaudavo Platelių bažnyčios kunigai (kai kurie šaltiniai mena koplyčią dar 1728 m.). 1759 m. Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius Beržoro kaimo pušyne įrengė medines Kryžiaus kelio stočių koplyčias. 1812 m. Platelių klebonas Mykolas Stravinskas altarijai skyrė žemes.
1865 m. Rusijos valdžia uždraudė melstis prie Kryžiaus kelio stočių koplyčių. 1898 m. prašyta valdžios leidimo uždengti 7 koplyčioms stogus, jas apkalti lentomis. 1904 m. Telšių vyskupas prašė, kad valdžia leistų kunigams dalyvauti Kryžiaus kelio procesijoje (prašymas atmestas). 1905 m. tikintieji visas 14 koplyčių suremontavo. 1906 m. liepos 28 d. iškilmingai melstasi prie Kryžiaus kelio stočių koplyčių. Po Antrojo pasaulinio karo jos nugriautos. Pirmosios iš jų atstatytos 1991 m.
Legenda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beržoro kaime žinomi du svarbiausi kultūriniai religiniai objektai – šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas (Šv. Stanislovo bažnyčia, varpinė ir koplyčia) bei 14 Kryžiaus kelio koplyčių. Pasakojama, kad vienas piemuo medžio viršuje pamatė Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Kunigai jį nukėlė ir išvežė į Platelių bažnyčią, tačiau paveikslas dingo ir atsirado toje pačioje vietoje medyje, tad, pasak legendos, ten nuspręsta pastatyti naują bažnyčią, kurioje paveikslas kabėtų.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside, bokšteliu centre. Yra 4 altoriai (XVIII a.). Šventoriuje – masyvi varpinė su prieangiu, kapinės.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bažnyčios interjeras
-
Priengis bažnyčioje
-
Įėjimas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Beržoras // piligrimai.lt
- ↑ „Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Beržoro etnoarchitektūrinis kaimas. Kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2023-04-01.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]