Beržininkai (Pilkalnio apskritis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Beržininkai
vok. Berszeningken, Fichtenhöhe

Beržininkai
54°50′55″š. pl. 22°51′48″r. ilg. / 54.8485°š. pl. 22.8633°r. ilg. / 54.8485; 22.8633 (Beržininkai (Pilkalnio apskritis))Koordinatės: 54°50′55″š. pl. 22°51′48″r. ilg. / 54.8485°š. pl. 22.8633°r. ilg. / 54.8485; 22.8633 (Beržininkai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Beržininkai[1] (vok. Berszeningken, nuo 1928 m. Fichtenhöhe) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Lietuvos pasienyje, 25 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 26 km į pietryčius nuo Lazdynų, Šešupės kairiajame krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beržininkų kaimo bendruomenė 1934 m.

1785 m. buvo bajoriškasis kaimas su 10 ugniakurų,[2] 1821 m. – dvaras ir kaimas su 23 gyventojais.[3] 1846 m. Beržininkuose buvo 7 gyvenamieji pastatai ir 72 gyventojai.[4] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Doristalio (Stabartynės) valsčiui. Tikintieji priklausė Širvintos evangelikų liuteronų parapijai. 1928 m. prie Beržininkų prijungta Kumečių dvaro apygarda ir Noviškių Plynės pelkė.[5] Kaimo teritorijoje buvo mokykla, pelkėje buvo kasamos durpės. Po Antrojo pasaulinio karo išnyko. Nuo 2008 m. buvusio kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[6] 1933 m. 1939 m.[7]
78 61 166 149


Be to, Kumečių dvare 1905 m. gyveno 132, 1910 m. – 138 gyventojai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.12. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
  3. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.99. Kümmel, Halle, 1821 vok.
  4. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.53. Baensch, Magdeburgas, 1846, vok.
  5. Derištalio valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. vok.
  6. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  7. www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis vok.