Pereiti prie turinio

Beržininkai (Pilkalnio apskritis)

Koordinatės: 54°50′55″š. pl. 22°51′48″r. ilg. / 54.8485°š. pl. 22.8633°r. ilg. / 54.8485; 22.8633 (Beržininkai (Pilkalnio apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beržininkai
vok. Berszeningken, Fichtenhöhe
Beržininkai
Beržininkai
54°50′55″š. pl. 22°51′48″r. ilg. / 54.8485°š. pl. 22.8633°r. ilg. / 54.8485; 22.8633 (Beržininkai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Beržininkai[1] (vok. Berszeningken, nuo 1928 m. Fichtenhöhe) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Lietuvos pasienyje, 25 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 26 km į pietryčius nuo Lazdynų, Šešupės kairiajame krante.

Beržininkų kaimo bendruomenė 1934 m.

1785 m. buvo bajoriškasis kaimas su 10 ugniakurų,[2] 1821 m. – dvaras ir kaimas su 23 gyventojais.[3] 1846 m. Beržininkuose buvo 7 gyvenamieji pastatai ir 72 gyventojai.[4] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Doristalio (Stabartynės) valsčiui. Tikintieji priklausė Širvintos evangelikų liuteronų parapijai. 1928 m. prie Beržininkų prijungta Kumečių dvaro apygarda ir Noviškių Plynės pelkė.[5] Kaimo teritorijoje buvo mokykla, pelkėje buvo kasamos durpės. Po Antrojo pasaulinio karo išnyko. Nuo 2008 m. buvusio kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[6] 1933 m. 1939 m.[7]
78 61 166 149

Be to, Kumečių dvare 1905 m. gyveno 132, 1910 m. – 138 gyventojai.

  1. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.12. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
  3. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.99. Kümmel, Halle, 1821 vok.
  4. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.53. Baensch, Magdeburgas, 1846, vok.
  5. Derištalio valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. vok.
  6. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  7. www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis vok.