Beržė (Augustavo valsčius)

Koordinatės: 53°45′42″ š. pl. 22°50′59″ r. ilg. / 53.76167°š. pl. 22.84972°r. ilg. / 53.76167; 22.84972 (Beržė (Augustavo valsčius))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beržė
lenk. Brzozówka
Beržė
Beržė
53°45′42″ š. pl. 22°50′59″ r. ilg. / 53.76167°š. pl. 22.84972°r. ilg. / 53.76167; 22.84972 (Beržė (Augustavo valsčius))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Augustavo apskritis
Valsčius Barglavo valsčius
Gyventojų (2008) 364
Altitudė 126 a.v.j.l m
Pašto kodas PL 16-320

Beržė[1] (lenk. Brzozówka) – gyvenvietė[2] Lenkijos šiaurės rytuose, Barglavo valsčiuje, Augustavo apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 4 km į rytus nuo Barglavo, 12 km į pietvakarius nuo Augustavo ir 75 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės.[3] Kaime yra 26 Baltojo gandro gandralizdžiai.[4] Kaimas yra 126 metrai virš jūros lygio.[5]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Istoriniuose dokumentuose rašoma, kad 1827 metai kaime gyveno 208 gyventojai ir buvo 40 namų. 1880 metai kaime buvo 50 namų ir 537 gyventojai.[6]. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. Šiuo metu kaime gyvena 364 žmonės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf Archyvuota kopija 2012-02-14 iš Wayback Machine projekto.
  2. Aprašymas apie kaimą I (lenk.) Archyvuota kopija 2014-08-31 iš Wayback Machine projekto.
  3. Aprašymas apie kaimą II (lenk.)
  4. Aprašymas apie kaimą III (lenk.) Archyvuota kopija 2016-03-25 iš Wayback Machine projekto.
  5. Aprašymas apie kaimą IV (lenk.)
  6. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, miejsce Warszawa, rok 1880-1914