Belvederio koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°04′52″š. pl. 23°23′34″r. ilg. / 55.081171°š. pl. 23.392892°r. ilg. / 55.081171; 23.392892

Belvederio koplyčia
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Belvederis
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta XIX a. pab.
Stilius neogotika

Belvederio dvaro sodybos koplyčia – mauzoliejinė koplyčia Belvederio kaime, Seredžiaus seniūnijoje, Jurbarko rajone, apie 1,5 km į vakarus nuo Seredžiaus. Koplyčia stūkso Belvederio dvaro sodybos parko šiauriniame pakraštyje, 200 m nuo dvaro rūmų. Pasiekiama iš kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda  pasukus į  1719  BelvederisKlausučiaiGirkai .

Koplyčia yra valstybės saugomas architektūrinis ir sakralinis paminklas, 1996 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 22151).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia pastatyta XIX a. pabaigoje. Joje buvo laidojama didikų Burbų giminė.

XIX a. IV dešimtmečio pabaigoje Belvederio dvarą nupirko Šiaulių pavieto vaiskis ir Lenkijos dvaro šambelionas Kazimieras Burba. Iš jo šias žemes paveldėjo jo sūnus, Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba. Jam mirus, rezidenciją paveldėjo jo sūnūs Antanas, Andrius bei dukros Michalina ir Marcelina, o dvarą valdė jų motina Teodora Burbienė. Nuo 1891 m. dvaro valdymu rūpinosi Antanas Burba. 1908 m. jam mirus, šių pareigų ėmėsi brolis Andrius Burba. Po jo mirties 1910 m. dvarą pasidalino paveldėtojai Michalina Valevska, Kletijus, Česlovas ir Steponas Puzinai. Sumokėjusi Puzinams kompensacijas, dvaro savininke tapo Michalina Valevska. Po jos mirties 1912 m. Belvederis atiteko jos vyrui, paskutiniam dvaro šeimininkui Jurgiui Valevskiui. Nepriklausomos Lietuvos laikais dvaras buvo išparceliuotas.[2]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia koplyčios driekiasi 24,8 ha dydžio (kartu su šlaitų želdiniais) parkas. Koplyčia pagrindiniu fasadu atgręžta į pietvakarius, dvaro rūmų pusę. Raudonų molio plytų laiptuotas frontonas papuoštas apskardintais bokšteliais. Virš frontono kyla metalinis kryžius. Virš įėjimo durų įtaisytas pilko akmens Burbų giminės herbas, vaizduojantis skydą ir karūną su pliumažu, apjuostus lotynišku užrašu „Justitia supremum lex esto“. Prie įėjimo durų įrengti 2 profiliuotų mozaikinio betono pakopų laipteliai.

Statinio tūris kompaktinis, simetriško stačiakampio plano, 1 aukšto, su laidojimo rūsiu. Stogas trišlaitis, dengtas skardos lakštais.

Fasadai papuošti raudonų profiliuotų plytų pastogės karnizu su arkatūrine frizine juosta, dekoruota stilizuotais augaliniais reljefiniais motyvais. Raudonų plytų piliastrai su stilizuotais profiliuotų plytų kapiteliais ir bazėmis, dekoruoti reljefiniais augaliniais motyvais. Durų ir langų smailiaarkių sąramų profiliuoti tinko apvadai apačioje dekoruoti stilizuotomis reljefinėmis detalėmis. Plytų mūras fragmentiškai ištrupėjęs, trūksta kai kurių dekoro elementų (buvo nuimti ir saugomi Seredžiaus seniūnijoje).

Rūsyje 2 aukštais išdėstytos laidojimo nišos su raudonų plytų mūro skliauteliais. Pagal avarinės būklės likvidavimo projektą rūsys 1992 m. suremontuotas. Pagal atkastus fragmentus atstatyti rūsio laiptai bei durų anga, tvarkyti plytų mūro cilindriniai skliautai. 1992 m. taip pat pagamintos ir įstatytos dvivėrės medinės durys į pačią koplyčią.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-11-25.
  2. Belvederio dvaro parkas Archyvuota kopija 2016-08-03 iš Wayback Machine projekto.