Bednoriai (Pilkalnio apskritis)
| Bednoriai vok. Bednohren, Stahnsdorf | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
Bednoriai (vok. Bednohren, nuo 1938 m. Stahnsdorf) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 14 km į pietvakarius nuo Pilkalnio, 21 km į šiaurės vakarus nuo Stalupėnų, prie Draugupės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.png)
Pirmąkart minimi mokesčių mokėtojų sąrašuose 1557 m. Bednarkeim pavadinimu. Sprendžiant pagal tai, kad tuo metu Bednoriuose gyvenęs činšininkas prieš tai minimas Kigių mokesčių mokėtojų sąrašuose, vokiečių kraštotyrininko Ervino Špėro (Erwin Spehr) manymu, Bednoriai įkurti, atskyrus juos nuo Kigių kaimo. 1564 m. Bednoriuose minimi dar du valstiečiai činšininkai, o 1580 m. – dar trys naujakuriai. 1595 m. kaimo žemė išmatuota: buvo 14 ūbų ir 1 margo ploto (~243 ha). Per ateinančius šimtmečius, kol kaimo pavadinimas nebuvo sunormintas, jis buvo rašomas įvairiai: Bendnorkeimen, Bednarkemen, Bednorkem, Bednorkehmen, Bedtnohren, Bednoren ir Bednohren.
XVII a. duomenys apie kaimą skurdūs. Visas kraštas nukentėjo nuo 1625 m. maro, 1656 m. totorių ordų antplūdžio, bet labiausiai – per 1709–1711 m. marą, kai kaimas neteko didesnės dalies gyventojų. 1719 m. valdžios įstaigoms atliekant reviziją, rasta, kad Bednoriuose iš 15 ūbų žemės buvo dirbami tik trys, kaime gyveno 4 valstiečių šeimos. Netrukus atkelta kolonistų: 1736 m. Bednoriuose buvo dirbami 12 ūbų žemės, gyveno dvi zalcburgiečių, viena vokiečių ir penkios lietuvių šeimos: Simon Tullowaitis, Milkus Bunckatis, Crisas Naumilkatis, Hans Powillatis ir Pritzkus Lohlaitis.
1785 m. Bednoriai buvo karališkasis valstiečių kaimas su 10 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),[1] 1821 m. – mišrusis (karališkųjų valstiečių ir kulmiškių) kaimas su 90 gyventojų.[2] 1854 m. Bednoriuose buvo 13 gyvenamųjų pastatų ir 100 gyventojų.[3] 1723–1818 m. priklausė Įsruties apskrities Brakupėnų domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Spulių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Kusų evangelikų liuteronų parapijai.
XIX a. pr. atsisakius trilaukės žemdirbystės sistemos, kaimas išsiskirstė į vienkiemius. Pirmojo pasaulinio karo metu Bednoriai buvo užimti rusų, kai kurie gyventojai evakuoti į Štetiną, apgriauti pastatai. Tarpukariu kaime buvo 12 sodybų, vaikai lankė Kėkštų mokyklą. Artimiausias pašto skyrius buvo Kusuose. 1944 m. spalį, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vėluvos apskritį, kaimą prižiūrėjo vokiečių kariuomenė. Frontui sustojus, gyventojai retkarčiais sugrįždavo pasiimti pašaro, ar reikalingų įrankių. 1945 m. sausio 17 d. kaimas užimtas Raudonosios armijos, per karo veiksmus smarkiai apgriautas, vėliau sovietmečiu visiškai išnyko. Nuo 2008 m. kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Vesnovo kaimo gyvenvietei.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||
| 1905 m. | 1910 m.[4] | 1933 m. | 1939 m.[5] | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 108 | 101 | 90 | 102 | ||
| |||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Erwin Spehr, Stahnsdorf - Chronik eines kleinen Bauerndorfes, iš Schlossberger Heimatbrief, 1984 m.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 11. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p. 76. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p. 42. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
- ↑ Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-07-05.
- ↑ www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-07-05.