Bedančiai banginiai
| Mystacoceti | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pilkasis banginis (Eschrichtius robustus) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Bedančiai banginiai, arba ūsuotieji banginiai (Mystacoceti) – banginių (Cetacea) pobūris, kuriam priklauso stambūs ir gana stambūs jūrų žinduoliai. Paplitę visuose vandenynuose.
Turi daug primityvių požymių. Galva didelė, abi šnervės atsiveria viršugalvyje atskirai. Tik gemalai turi dantų užmuomazgas, kurios gimus greitai išnyksta. Gomurio šonuose kabo po 130-400 raginių plokštelių. Jų plaušėtais vidiniais kraštais surenkami iš įsiurbto vandens planktoniniai organizmai. Krūtinkaulis susijungęs tik su vienu šonkauliu. Kaukolė labai didelė, simetriška. Palyginti gerai išsivystę nosies kaulai.
Minta smulkiais planktoniniais gyviais - vėžiagyviais, moliuskais, rečiau smulkiomis žuvimis.
Sistematika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pobūryje yra 4 šeimos:
Šeima. Glotnieji banginiai (Balaenidae):
- Grenlandinis banginis (Balaena mysticetus)
- Pietinis banginis (Eubalaena glacialis). Pav.
- Eubalaena japonica
- Eubalaena australis
Šeima. Raukšlėtieji banginiai (Balaenopteridae):
Pošeimis. Balaenopterinae
- Finvalas (Balaenoptera physalus)
- Seivalas (Balaenoptera borealis)
- Braido ruožuotis (Balaenoptera brydei)
- Braido nykštukinis ruožuotis (Balaenoptera edeni)
- Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus)
- Mažasis ruožuotis (Balaenoptera acutorostrata)
- Balaenoptera bonaerensis
- Balaenoptera omurai, pirmą kartą rastas 2003 m.
Pošeimis. Megapterinae
- Kuprotasis banginis, arba kupročius (Megaptera novaeangliae)
Šeima. Pilkieji banginiai (Eschrichtiidae):
- Pilkasis banginis (Eschrichtius robustus)
Šeima. Nykštukiniai banginiai (Neobalaenidae):
- Nykštukinis glotnasis banginis (Caperea marginata)
Anatomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Judėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bedančiai banginiai, panašiai kaip pingvinai ir jūriniai vėžliai, plaukdami naudoja plaukmenis, kurių judėjimas nuolatinis. Į priekį plaukia vertikaliu judesiu stumdami uodegą, o plaukmenis naudoja posūkiams, panašiai kaip ūdra.[1] Kai kurios rūšys iššoka iš vandens ir keliauja greičiau.[2] Dėl savo didelio dydžio nėra tokie lankstūs ar judrūs kaip delfinai ir negali pajudinti kaklo dėl suaugusių kaklo slankstelių. Dėl šios anatominės ypatybės paaukojamas greitis, bet išlaikomas stabilumas vandenyje.[3] Užpakalinės kojos uždarytos kūno viduje, manoma, kad tai rudimentiniai organai. Nors 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad banginių dubens kaulas atlieka lytinių organų atramos funkciją.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bannister 2008, p. 1140.
- ↑ Bannister 2008, p. 80.
- ↑ Feldhamer 2015, p. 446.
- ↑ Dines, James P.; Otárola-Castillo, Erik; Ralph, Peter; Alas, Jesse; Daley, Timothy; Smith, Andrew D.; Dean, Matthew D. (2014). „Sexual selection targets cetacean pelvic bone“. Journal of Organic Evolution. 68 (11): 3296–3306. doi:10.1111/evo.12516. PMC 4213350. PMID 25186496.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bannister, John L. (2008). „Baleen Whales (Mysticetes)“. In F. Perrin, William; Würsig, Bernd; Thewissen, J. G. M. (eds.). Encyclopedia of Marine Mammals (2 leid.). Academic Press. ISBN 978-0-12-373553-9.
- Feldhamer, George A.; Drickamer, Lee; Vessey, Stephen C.; Merritt, Joseph H.; Krajewski, Carey F. (2015). „Cetacea“. Mammalogy: Adaptation, Diversity, Ecology. Johns Hopkins University Press. ISBN 978-1-4214-1588-8.
