Kaklo slanksteliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kaklo slankstelis ir jo dalys

Kaklo slanksteliai (lot. vertebrae cervicales) – kaklinės stuburo dalies slanksteliai. Ypatingi kaklo slanksteliai – pirmasis (atlantas) ir antrasis (ašis). Šie du slanksteliai išsiskiria savo savita forma. Atlantas neturi kūno, o ašis turi dantinę ataugą (dens axis). Iš visų kaklo slankstelių taip pat galima išsskirti šeštąjį – dėl ryškesnio priekinio gumburėlio, prie kurio spaudžiasi miego arterija. Septintasis, kyšantysis kaklo slankstelis (vertebra prominens) turi ilgą keterinę ataugą (processus spinosus), ją žmogus gali užčiuopti palenkęs galvą į priekį.

Bendrieji bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pas žmogų stubure yra septyni kaklo slanksteliai. Esmininis kaklos slankstelio skirtumas nuo kitų – tai skersinės ataugos anga (foramen transversarium). Iš tų angų stubure susidaro kanalas, kuriuo kyla stuburo arterija ir leidžiasi stuburo vena (arteria et vena vertebralis). Prieš angą esanti ataugos sija yra išnykusio šonkaulio liekana, rudimentas, o už angos esanti, užpakalinė, sija yra tikroji skersinė atauga. Skersinės ataugos viršutiniame paviršiuje išryškėja nugaros nervo vaga (sulcus nervi spinalis), kurią riboja priekinis gumburėlis (tuberculum anterius) ir užpakalinis gumburėlis (tuberculum posterius). Į vagą gulasi iš nugaros smegenų išėjęs nervas. Šeštojo kaklo slankstelio priekinis gumburėlis ryškesnis, jis vadinamas mieginiu (tuberculum caroticum), nes prie jo šliejasi bendroji miego arterija (arteria carotis communis), ir kai reikia, ji gali būti prie jo prispausta.

Savybės ir funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitos kaklo slankstelių savybės yra kūno dydis ir forma, angos ir keterinės ataugos pavidalas ir sąnarinių paviršių kryptis. Kūnai yra mažesni, nes remia tik galvą, jie ovalo formos, viršutinis paviršius skersai, o apatinis sagitaliai įdubęs. Tipiškų kaklo slankstelių anga palyginti didelė ir trikampė, o keterinė atauga dvišaka. Pirmasis slankstelis jos neturi, o septintojo ji labai ilga, dėl to ir slankstelis vadinamas kyšančiuoju (vertebra prominens). Palenkus galvą ji labai išryškėja ir žymi ribą tarp kaklo ir krūtinės, nuo šio slankstelio patogu į viršų į apačią skaičiuoti kitus slankstelius. Sąnariniai paviršiai guli įstrižai frontalinės plokštumos atžvilgiu.

Savotiškos formos yra du viršutiniai kaklo slanksteliai dėl galvos judesių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmogaus anatomija (I tomas), G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė. Leidėjas: Vilniaus universitetas. Išleidimo metai: 2008