Bandužiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bandužiai
Klaipėdos Bandužių monolitai.jpg
Monolitiniai gyvenamieji namai Smiltelės ir Vingio gatvių kampe.
Bandužiai
Bandužiai
Koordinatės 55°39′58″š. pl. 21°12′04″r. ilg. / 55.666°š. pl. 21.201°r. ilg. / 55.666; 21.201 (Bandužiai)Koordinatės: 55°39′58″š. pl. 21°12′04″r. ilg. / 55.666°š. pl. 21.201°r. ilg. / 55.666; 21.201 (Bandužiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos miesto savivaldybės vėliava Klaipėdos miesto savivaldybė
Commons-logo.svg Vikiteka Bandužiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bandùžiai
Kilmininkas: Bandùžių
Naudininkas: Bandùžiams
Galininkas: Bandužiùs
Įnagininkas: Bandùžiais
Vietininkas: Bandùžiuose

Bandužiai – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas pietinėje miesto dalyje.[2] Iš šiaurės ribojasi su Smiltelės gatve, iš rytų – su Šilutės plentu, iš pietų – su Jūrininkų prospektu, iš vakarų – su Vingio gatve.[3] Tai mikrorajonas, kuriame dominuoja 5-10 aukštų stambiaplokščiai gyvenamieji namai, pastatyti XX a. 9-10-ajame dešimtmečiuose. Bandužiuose yra apleistas Bandužių kapinynas,[4] parduotuvės „RIMI“, „Norfa“, „Čia“, kelios parduotuvėlės, sporto klubai, restoranai, kirpyklos. Bandužių piliakalnis vadinamas Žardės vardu.

Bandužių mikrorajone yra dvi mokyklos: Klaipėdos „Varpo“ gimnazija ir Klaipėdos L. Stulpino progimnazija. Ikimokykliniam ugdymui yra du lopšeliai-darželiai: Berželis ir Ąžuoliukas.

Bandužiai – didžiausias Klaipėdos pietinės dalies gyvenamasis rajonas. Bandužių gyvenamasis rajonas buvo statomas buvusio Bandužių kaimo vietoje nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios iki 1993 m. Šis kaimas buvo išsidėstęs 8 km į pietus nuo Klaipėdos miesto centro, 5 km į pietus nuo Smeltės, 1,5 km nuo Rimkų geležinkelio stoties.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pavadinimo kilmė siejama su XVIII a. viduryje gyvenusio valstiečio Georgo Bandhuso pavarde, nuo kurio galėjo kilti Bandužių (Bandhussen) kaimo vardas.[reikalingas šaltinis]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjama, kad Bandužių gyvenvietėje žmonės gyveno bent prieš 2000 m. - nustatyta, kad Bandužių kapinyne buvo laidojama nuo I a. iki XIII a.[5]

1785 m. Bandužiai žinomi kaip karališkųjų valstiečių kaimas. 1871 m. duomenimis, Bandužiuose buvo 7 gyvenamieji namai su 12 šeimų, 68 gyventojais. 1897 m. Bandužių kaimas buvo sujungtas su Žarde.

Kas buvo Bandužių kaimo gyventojai sužinome iš 1939 m. Viliaus Pėteraičio B. kapinėse surašytų antkapių pavardžių, kurios liudija šio žemės lopinėlio savitą ir pamariškiams būdingą lietuvininkų, kuršių bei prūsų mišrią praeitį ir tai, kad daugiausia kaime ir apylinkėje gyveno lietuvininkų. [6]

Gyvenamųjų rajonų statyba miesto pietinėje dalyje nušlavė senųjų krašto gyventojų – vokiečių ir lietuvininkų – kaimus: Budelkiemį, Žardę, Gedminų dvarą, Stariškes, Šunpetrius ir kitus, sunaikinta dalis pilkapyno.

Atsižvelgiant į tai, kad Bandužių gyvenamasis rajonas išaugo egzistavusių kaimų ir sodybų vietoje, pasiūlyta gatves pavadinti jų vardais. Taip atsirado Bandužių, Markučių, Kuncų, Budelkiemio ir kt. pavadinimai. [7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas“ (Map). – Ryga. pp. // 103.  (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. „Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema“ (Liet.). Archived from the original on 2020-06-10. Nuoroda tikrinta 2020 m. bir. 10 d. 
  4. Bandužių kapinynas atskleidžia amžius saugotas paslaptis
  5. Bandužių kapinynas atskleidžia amžius saugotas paslaptis
  6. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.T. 1. P.136.
  7. „Bandužiai istoriniame kontekste“ (Liet.). Suarchyvuotas originalas 2016-12-05. Nuoroda tikrinta 2014 m. rugsėjo 6 d. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]