Bandužiai
 | ||
|---|---|---|
  Bandužiai |
||
| Koordinatės | 55°39′58″š. pl. 21°12′04″r. ilg. / 55.666°š. pl. 21.201°r. ilg.Koordinatės: 55°39′58″š. pl. 21°12′04″r. ilg. / 55.666°š. pl. 21.201°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos miesto savivaldybė
| |
 Vikiteka |
BandužiaiVikiteka | |
Bandužiai – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas pietinėje miesto dalyje.[2] Iš šiaurės ribojasi su Smiltelės gatve, iš rytų – su Šilutės plentu, iš pietų – su Jūrininkų prospektu, iš vakarų – su Vingio gatve.[3] Tai mikrorajonas, kuriame dominuoja 5-10 aukštų stambiaplokščiai gyvenamieji namai, pastatyti XX amžiaus 9-10-ajame dešimtmečiuose. Bandužiuose yra apleistas Bandužių kapinynas[4], RIMI, Norfa, Čia parduotuvės, kelios kampinės parduotuvėlės, sporto klubai, restoranai, kirpyklos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bandužiai – pats didžiausias Klaipėdos pietinės dalies gyvenamasis rajonas. Bandužių gyvenamasis rajonas buvo statomas nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios iki 1993 metų buvusio Bandužių kaimo vietoje. Šis kaimas buvo išsidėstęs 8 km į pietus nuo Klaipėdos miesto centro, 5 km į pietus nuo Smeltės, 1,5 km nuo Rimkų geležinkelio stoties.
Spėjama, kad Bandužių gyvenvietėje žmonės gyveno bent prieš 2000 m. - nustatyta, kad Bandužių kapinyne buvo laidojama nuo I a. iki XIII a.[5]
Kaimo pavadinimo kilmė siejama su XVIII a. viduryje gyvenusio valstiečio Georgo Bandhuso pavarde, nuo kurio galėjo kilti Bandužių (Bandhussen) kaimo vardas[reikalingas šaltinis]. 1785 m. Bandužiai žinomi kaip karališkųjų valstiečių kaimas. 1871 m. duomenimis, Bandužiuose buvo 7 gyvenamieji namai su 12 šeimų, 68 gyventojais. 1897 m. Bandužių kaimas buvo sujungtas su Žarde.
Kas buvo Bandužių kaimo gyventojai sužinome iš 1939 m. Viliaus Pėteraičio B. kapinėse surašytų antkapių pavardžių, kurios liudija šio žemės lopinėlio savitą ir pamariškiams būdingą lietuvininkų, kuršių bei prūsų mišrią praeitį ir tai, kad daugiausia kaime ir apylinkėje gyveno lietuvininkų. [6]
Gyvenamųjų rajonų statyba miesto pietinėje dalyje nušlavė senųjų krašto gyventojų – vokiečių ir lietuvininkų – kaimus: Budelkiemį, Žardę, Gedminų dvarą, Stariškes, Šunpetrius ir kitus, sunaikinta dalis pilkapyno.
Atsižvelgiant į tai, kad Bandužių gyvenamasis rajonas išaugo egzistavusių kaimų ir sodybų vietoje, pasiūlyta gatves pavadinti jų vardais. Taip atsirado Bandužių, Markučių, Kuncų, Budelkiemio ir kt. pavadinimai. [7]
Švietimas ir ikimokyklinis ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bandužių mikrorajone yra dvi mokyklos: Klaipėdos „Varpo“ gimnazija ir Klaipėdos L. Stulpino progimnazija.
Ikimokykliniam ugdymui yra du lopšeliai-darželiai: Berželis ir Ąžuoliukas.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas“ (Map). – Ryga. pp. // 103. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ „Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema“ (Liet.). Nuoroda tikrinta 2020 m. bir. 10 d.
- ↑ Bandužių kapinynas atskleidžia amžius saugotas paslaptis
- ↑ Bandužių kapinynas atskleidžia amžius saugotas paslaptis
- ↑ Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.T. 1. P.136.
- ↑ „Bandužiai istoriniame kontekste“ (Liet.). Nuoroda tikrinta 2014 m. rugsėjo 6 d.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
