Baltasis ibis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Eudocimus albus
Baltasis ibis (Eudocimus albus)
Baltasis ibis (Eudocimus albus)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Irklakojiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Pelecaniformes)
Šeima: Ibiniai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornithidae)
Pošeimis: Ibiai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornithinae)
Gentis: Rožiniai ibiai
(Wikispecies-logo.svg Eudocimus)
Rūšis: Baltasis ibis
(Wikispecies-logo.svg Eudocimus albus)
Binomas
Eudocimus albus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Scolopax alba Linnaeus, 1758
  • Scolopax fusca Linnaeus, 1758
  • Tantalus albus Linnaeus, 1766
  • Tantalus fuscus Linnaeus, 1766
Paplitimas
Baltųjų ibių paplitimo arealas
Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose:
     Baltieji ibiai (Eudocimus albus)
     Raudonieji ibiai (Eudocimus ruber)
     Abiejų rūšių paplitimo teritorija

Baltasis ibis (Eudocimus albus) – irklakojinių paukščių (Pelecaniformes) būrio, ibinių (Threskiornithidae) šeimos, rožinių ibių (Eudocimus) genties paukštis. Artimiausia genetiškai rūšis yra raudonieji ibiai (Eudocimus ruber), su kuriais Venesueloje kryžminasi. Dalies mokslininkų šios dvi rūšys laikomos vienos rūšies porūšiais.

Baltasis ibis skrydyje
Baltasis ibis
Baltasis ibis

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balto plunksnų apdaro paukščiai. Sparnų gale yra juodos plunksnos, kurios matyti tik išskleidus sparnus ar skrydyje. Akys ryškiai melsvos. Snapas ilgas, lenktas, raudonai oranžinis. Kojos ilgos, raudonai oranžinės. Pateles nuo patinų atskirti yra sunku, nes jų plunksninis apdaras yra vienodas, bet patinai yra truputį stambesni, o jų snapas ilgesnis ir tvirtesnis.

Vidutinio dydžio paukščiai. Atlikus baltųjų ibių tyrinėjimus pietinėje Floridoje, buvo nustatyti jų kūno išmatavimai. Šios populiacijos patinų vidutinis kūno svoris nuo 872,9, iki 1,261 g, vidutinis – 1,036,4 g. Patelių kūno svoris nuo 592,7, iki 861,3 g, vidutinis – 764,5 g. Suaugusių abiejų lyčių paukščių kūno ilgis 53-70 cm. Sparno ilgis 20,5–31 cm, abiejų išskleistų sparnų skersmuo 90-105 cm. Uodega 9,3–12,2 cm, čiurna 6,75–11,3 cm, viršutinės snapo dalies ilgis 11–16,9 cm.

Ką tik išsiritę iš kiaušinio jaunikliai yra apaugę tamsiai violetiniais pūkeliais, kurie ant galvos ir sparnų yra tamsiai rudi ar juodi. Pradėjusių skraidyti jauniklių, dominuoja rudas plunksninis apdaras. Tik antrų metų gale jaunikliai apauga baltomis plunksnomis, nors ant galvos ir kaklo iki pat trečių metų pabaigos išlieka rudos plunksnos. Jaunikliai maždaug tik po dviejų pasiekia subrendusių paukščių dydį ir svorį.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime gyvena Šiaurės Amerikos žemyno pietiniuose priekrančių regionuose besiribojančiuose su Atlanto ir Ramiuoju vandenynais, Karibų jūra ir Meksikos įlanka. Jų arealas JAV pietryčiuose nuo Šiaurės Karolinos iki Teksaso valstijos pietvakarių. Meksikos pakrančių regionuose, išskyrus šiaurės vakarus, ir įskaitant Kalifornijos pusiasalio pietinę dalį. Centrinės Amerikos pakrančių regionuose, Didžiųjų Antilų ir Mažųjų Antilų salose.

Pietų Amerikoje aptinkami žemyno šiaurės vakarų regionuose, tai Venesuelos šiaurės vakarai, Kolumbijos šiaurė ir vakarai, Ekvadoro vakarai.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą perėti pradeda nuo trečios vasaros. Baltųjų ibių poros daugiausia monogaminės, nors neretai patinai įsivelia į santikius ir su kita patele. Perėjimo sezonu gyvena didžiulėse kolonijose, dažnai su kitomis vandens paukščių rūšimis. Lizdui vietovę parenka patelė, kuri paprastai medžiuose ar krūmuose virš vandens, o patinėlis į lizdą neša reikiamą medžiagą lizdui sukti. Deda nuo 1 iki 5 kiaušinių, bet dažniausiai 2-3 kiaušinius. Jauniklius augina abu poros nariai.

Daugiausia minta vandens vabzdžiais ir nedidelėmis žuvimis, bet visuose regionuose vėžiai ir kiti vėžiagyviai yra jų mėgstamiausias grobis.

Laisvėje buvo sugautas paukštis, kuriam buvo 16 metų 4 mėnesiai. Nelaisvėje išgyvena apie 20 metų.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Eudocimus albus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]