Baltapilvis garnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ardea insignis
Baltapilvis garnys (Ardea insignis)
Baltapilvis garnys (Ardea insignis)
Apsaugos būklė

Grėsmingai nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Garniniai
(Wikispecies-logo.svg Ardeidae)
Gentis: Tikrieji garniai
(Wikispecies-logo.svg Ardea)
Rūšis: Baltapilvis garnys
(Wikispecies-logo.svg Ardea insignis)
Binomas
Ardea insignis
Hume, 1878
Baltapilvio garnio paplitimas

Baltapilvis garnys (lot. Ardea insignis, angl. White-bellied heron, vok. Kaiserreiher) – antras pagal dydį garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labai stambus paukštis. Kūno ilgis 127 cm. Pakaušis juodas. Kuodas pilkas. Snapas masyvus, 152–176 mm ilgio, juosvas. Posnapio galiukas ir kraštas geltonai žalias. Rainelė geltona. Plikos odos plotas tarp snapo ir akių žaliai geltonas. Kaklas pilkas. Nugara pilka. Sparno viršus tamsiai pilkas. Smakras ir kūno apačia balti. Kojos ir letenos pilkos. Jaunikliai rusvai pilki, pilvas baltas.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs Pietryčių Azijoje: Butane, Indijoje ir Mianmare.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biotopas – pelkės, ežerai ir upės brandžiuose miškuose. Pietų Himalajuose aptinkamas terajuose, ūksmingi miškai, raistai. Laikosi iki 1500 m virš jūros lygio [2]. Vienišius.

Minta gyvūniniu maistu. Dažniausiai medžioja prieblandoje, lėtai vaikščiodamas arba tykodamas.

Lizdus krauna aukštuose medžiuose, pavieniai. Kiaušiniai žaliai žydri. Peri abu tėvai. 2 – 3 mėnesių jaunikliai palieka lizdą[3].

Kartos trukmė 10,5 m.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis rūšis yra grėsmingai nykstanti. Populiacijoje yra 50-249 suaugę individai. Populiacijos mažėjimo priežastys:

  • Baikštus paukštis jautriai reaguoja į žmogaus pasirodymą, vandens transportą. Pabaidytas į lizdą grįžta tik po 48 valandų.
  • Šlapynėse dėl taršos ar neatsakingo naudojimo paukščiai netenka savo buveinių.
  • Butane dėl miškų gaisrų, hidroelektrinių plėtros, kelių tiesimo paukščiai netenka perimviečių.

Rūšies apsaugos priemonės:

  • Nuo 2003 metų Karališkoji gamtos apsaugos organizacija, Pasaulio gamtos fondas, Felburno fondas, tarptautinis gervių apsaugos fondas įgyvendina Baltapilvio garnio apsaugos projektą Butane.
  • Vangde Podrango apskrityje ir Punakoje baltapilvio garnio buveinė yra saugoma Butano vyriausybės.
  • Atlikti išsamūs tyrimai apie galimybę atkurti rūšį Indijoje, Mianmare ir Tibeto. pietryčiuose.
  • Numatyta riboti žmogaus ūkinę veiklą prie Manaso upės , Ados ežero.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Ardea insignis“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k. 
  2. „Heron Conservation - Ardea insignis“. The IUCN-SSC Heron Specialist Group anglų k. 
  3. „Ardea insignis“. Wildscreen Arkive anglų k. 
Commons-logo.svg

Vikiteka