Pereiti prie turinio

Baltakaklė musinukė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ficedula albicollis

Baltakaklė musinukė (Ficedula albicollis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Musinukiniai
( Muscicapidae)
Gentis: Musinukės
( Ficedula)
Rūšis: Baltakaklė musinukė
( Ficedula albicollis)
Binomas
Ficedula albicollis
Temminck, 1815

Baltakaklė musinukė (Ficedula albicollis) – musinukinių (Muscicapidae) šeimos paukštis.

Paplitusi rytinėje Europos ir šiaurinėje Azijos dalyje. Baltakaklių musinukių arealas apima vakarinę Prancūziją, šiaurės vakarų Italiją, pietų Italiją, pietų Vokietiją, Šveicariją, Švediją, Austriją, Čekiją, Rytų Europą iki Pietų Uralo, Ukrainą, pietuose siekia Iraną, Azerbaidžaną, Kaukazą, Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrantes. Lietuvoje labai retai užklystanti rūšis. Žiemoja centrinėje ir pietų Afrikoje.

Manoma, kad populiaciją sudaro 1,4 – 2,4 mln. paukščių.

Baltakaklė musinukė yra naminio žvirblio dydžio. Kūnas baltas, viršugalvis, uodega ir sparnai juodi. Baltos dėmės yra ant sparnų, kaktoje ir aplink kaklą. Patinas sveria 10-14,9 g, patelė 12-17 g. Galva santykinai didelė, snapas trumpas ir truputį palenktas žemyn (skirtingai nuo šiek tiek aukštyn pakreipto margasparnės musinukės snapo). Sparnai platūs, uodega ilga ir plokščia.

Aptinkama miškuose, kur gausu drevėtų medžių: ąžuolynuose, bukynuose, skroblynuose. Gyvena pamiškėse arba prie miško aikštelių. Peri natūraliose drevėse ar kitų paukščių uoksuose. Lizdą suka iš žolių. Deda 6, rečiau 5 ar 7 balsvai žydrus 17x13 mm dydžio kiaušinius. Inkubacinis periodas 13 dienų.

Baltakaklė musinukė minta daugiausia vikšrais (lapsukių, sprindžių, pelėdgalvių), kartais lesa vabzdžius, suaugusius drugius[1]. Rečiau lesa uogas.


  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.