Baltažiedė robinija
| Baltažiedė robinija |
|---|
 Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Robinia pseudoacacia L. |
 Baltažiedės robinijos natūralaus paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje |
Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia), kitaip vikmedis, dažnai klaidingai įvardijama kaip akacija – pupinių (Fabaceae) šeimos medžių rūšis. Kilusi iš pietryčių JAV, tačiau plačiai įveista Azijoje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Dėl smarkaus plitimo atžalomis paskelbta Lietuvoje invaziniu augalu.[1]
Užauga 10–15 m, kartais iki 25–30 m aukščio su iki 80 cm skersmens kamienu. Retkarčiais pasitaiko iki 52 m aukščio ir 1,6 m skersmens kamienu. Šis tiesus, dažnai šakojasi nuo 1 m virš žemės. Laja reta, senesnių medžių skėtiška. Lapai melsvi, plunksniški, 10–25 cm ilgio, su 9–25 kiaušiniškų lapelių, kurių ilgis 2–5 cm, plotis 1,5–3 cm. Šakos rakiuotos (dygliai 2, kartais 4 cm ilgio, tvirti, atlinkę atgal, ant šakelių išlieka kelerius metus). Žiedai kvapūs, balti arba vos gelsvi, susitelkę į vešlias, 10–20 cm ilgio kekes. Vaisius – 5–12 cm ilgio ankštis su 3–15 sėklų. Mediena labai kieta, tvirta, atspari dūlėjimui. Šaltesnio klimato srityse augalas šaltomis žiemomis gali apšalti. Augalas žydi birželį, vaisiai sunoksta spalį, sėklas barsto žiemą, pavasarį ar kitos vasaros pradžioje.[2]
Baltažiedė robinija natūralioje aplinkoje auga kalnų žemesniųjų pakopų šlaituose vešančiuose lapuočių miškuose. 1601 m. atvežta į Prancūziją. Šie medžiai sodinti parkuose, soduose, vėliau ir miškuose kaip antierozinis augalas. Lietuvoje baltažiedės robinijos gausiai augintos Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose.[3] Nuo 1958 m. užfiksuota sulaukėjusių robinijų, dabar paplitusios daug kur Lietuvoje (ypač pietuose ir Kuršių nerijoje), kur auga pamiškėse, parkuose, šviesiuose spygliuočių miškuose, upių pakrantėse, pajūrio kopose, dykvietėse, pakelėse.[2]
Baltažiedė robinija sparčiai dauginasi vegetatyviniu būdu – mechaniškai ar ligų pažeisti medžiai augina daug atžalų, todėl kirtimas jų neišnaikina. Plinta pervežant dirvožemį, sėklas platina vėjas. Ypač gausiai suveši po gaisrų. Mėgsta saulės atokaitą, gerai perneša sausras. Baltažiedžių robinijų sąžalynai papildo dirvožemį azotu, aplink jas sumažėja šviesomėgių augalų, įsigali nitrofilinės rūšys.[2]
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis robìnija kilęs iš taksono vardo Robinia, kuris K. Linėjaus suteiktas XVI–XVII a. prancūzų karališkojo botaniko Žano Robeno (Jean Robin) garbei. Dar vadinamas vìkmedžiu (pagal panašius į vikio lapus) arba akacija (dėl panašumo).[4]
Žiedai
Kamieno skerspjūvis
Lapai
Dygliai
Ankštys
Baltažiedžių robinijų invazinis sąžalynas Austrijoje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aplinkos ministro įsakymas dėl invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo
- 1 2 3 Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje, red. Zigmantas Gudžinskas, Valerijus Rašomavičius. Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2023.
- ↑ Baltažiedė robinija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 557
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 196.
