Baliulių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baliulių piliakalnis
[[Image:|250px]]

Baliulių piliakalnis
Koordinatės
54°58′37″ š. pl. 25°55′13″ r. ilg. / 54.97694°š. pl. 25.92028°r. ilg. / 54.97694; 25.92028Koordinatės: 54°58′37″ š. pl. 25°55′13″ r. ilg. / 54.97694°š. pl. 25.92028°r. ilg. / 54.97694; 25.92028
Savivaldybė Švenčionių rajonas
Seniūnija Pabradės seniūnija
Aukštis 7-8 m
Plotas 27x25
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1970
Registro Nr. AR1932 / 17197, 24126, 24127 / A1062KP

Baliulių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1932; unikalus objekto MC kodas 24126; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1062KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24127) Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Baliulių kaimo, Pabradės seniūnija. Pasiekiamas iš plento Švenčionys – Pabradė, priešais buvusio geležinkelio pervažą Baliulių kaime pasukus miško keliuku į kairę pietvakariuosna, pavažiavus 350 m iki Meros, jos dešiniuoju krantu einančiu miško keliuku pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi pasroviui, pavažiavus 200 m iki keliuko pabaigos ir paėjus 100 m į priekį mišku – yra Zalavo miško 108 kvartalo vakarų dalyje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulio į Meros dešiniojo kranto slėnį aukštesniajame gale. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 27x25 m dydžio, kiek žemėjanti į vakarų pusę. Joje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. Šiauriniame, rytiniame ir pietiniame aikštelės pakraščiuose supiltas 70 m ilgio, iki 3 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Piliakalnio papėdėse iškastas 100 m ilgio, 10 m pločio, 1,5 m gylio griovys (rytų pusėje griovys yra 15 m pločio, 3 m gylio), už kurio supiltas 105 m ilgio, 1,5 m aukščio, 8 m pločio antras pylimas, už kurio iškastas antras 5 m pločio, 0,1 m gylio griovys. Pietinėje pašlaitėje griovys ir pylimas pavirtę iki 10 m ploto terasėle. Šlaitai statūs, 7-8 m aukščio.

Piliakalnio vakarinę dalį nuplovė Mera, aikštelėje XIX a. – XX a. buvo įrengtos sentikių kapinės. Dabar piliakalnis apaugęs mišriu mišku.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 34000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 815000 m². Išmatavimai: 250 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir iki 180 m pločio.

Pietinėje piliakalnio papėdėje, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta geležies šlako. 700 m į šiaurės vakarus yra V a. – VI a. pilkapynas, tyrinėtas 19992000 m.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Pavandenės piliakalnis 18 km Paduobės piliakalnis 17 km Bogutiškės piliakalnis 14 km
Akvieriškės piliakalnis 17 km
Blank-50px.png
Abejučių piliakalnis 18 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bielavščinos piliakalnis 55 km
Noselėnų piliakalnis 15 km
Prienų piliakalnis (Švenčionys) 15 km
Nidžionių piliakalnis 21 km
Ignacovo piliakalnis 24 km
Jokūbiškių piliakalnis 20 km
Karanėtų piliakalnis 7 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 64-65.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas.
  • Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. V., 1994. Kn.1. P.37-38 (Nr. 6).
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. V., 1995. P.224-225 (Nr. 5).
  • Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.310.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]